Estijoje subyrėjo valdančioji koalicija

Nuo 2021 metų sausio šalį valdė K. Kallas liberalios Reformų partijos ir kairiosios pakraipos Centro partijos aljansas.

Prieš krizę vyko ginčai dėl išmokų šeimoms ir vaikams įstatymo projekto, dėl jo Centro partija suvienijo jėgas su opozicija. Trečiadienį ji parlamente blokavo vyriausybės įstatymą dėl ikimokyklinio ugdymo.

"Estijai dabar labiau nei bet kada reikia veikiančios vyriausybės, grindžiamos bendromis vertybėmis. Saugumo padėtis Europoje nesuteikia man, kaip ministrei pirmininkei, galimybės tęsti bendradarbiavimą su Centro partija", – sakė K. Kallas, tai pranešė radijas.

K. Kallas siūlymu, prezidentas Alaras Karisas atleido septynis Centro partijos ministrus. Atleistų ministrų darbą, kol bus sudaryta nauja koalicija, perims kiti ministrų kabineto nariai.

K. Kallas ir jos Reformų partija planuoja pradėti derybas su socialdemokratais ir konservatorių partija „Isamaa“. Pati viena Reformų partija neturi daugumos parlamente – jai priklauso tik 34 mandatai iš 101. Jei derybos žlugtų, žlugtų ir vyriausybė bei tektų rengti naujus rinkimus.

Per beveik tris dešimtmečius, kai Estija išsivadavo iš byrančios Sovietų Sąjungos, Centro ir Reformų partijos valdė šalį pakaitomis.

Rusijos invazija į Ukrainą išgąsdino tris Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą, kurios visos yra Europos Sąjungos ir NATO narės. K. Kallas sakė tikinti, kad konfliktas „atvėrė visų parlamentinių partijų akis, kaip mums, kaip Rusijos kaimynei, svarbu bendrai suprasti grėsmes“.

Feisbuke ji sakė, kad Estijos ateitį užtikrins ne tik padidėjusios karinės išlaidos, bet ir „mūsų žmonių vienybė bei nepalaužiama valia ginti mūsų nepriklausomybę“.