Estijos premjerė: pagal dabartinius NATO gynybos planus Estija būtų nušluota nuo žemės paviršiaus

Estijos premjerei sakant, jog NATO gynybos planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir atsikovoti jas vėliau, Lietuvos politikai tvirtina, jog pagrindo nerimauti nėra ir vadina tai politine spaudimo priemone artėjant Aljanso viršūnių susitikimui.

Seime Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė: „Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas, apie kurį mes čia kalbame – tikrai ne, aš ne tik nemanau, bet ir žinau – ne, bet mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“.

Pasak premjerės K. Kallas, pagal dabartinį Aljanso Baltijos šalių gynybos planą, Rusijai užpuolus, Estijos valstybė gali būti nušluota nuo žemėlapio.

„Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydį, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą“, – sakė K .Kallas.

„Tie, kurie lankėsi Taline, žino mūsų senamiestį ir jo šimtametę istoriją – visa tai būtų sunaikinta, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą“, – pridūrė K.Kallas.

K. Kallas komentuodama dabartinį planą „prarasti (teritorijas) ir vėliau jas išvaduoti“, nurodė, kad rusų karių vykdytos žudynės Bučoje įvyko po maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios. „Dabar visi mato, kad ši „sprogdiklio laido“ koncepcija iš tiesų neveikia“, – pabrėžė Estijos premjerė.

Antradienį Ispanijos sostinėje Madride vyks NATO aukščiausio lygio susitikimas, kuriame planuojama aptarti rytinio sparno gynybos klausimus.

Estai pageidauja, kad NATO atsiųstų daugiau karių į Estiją.

Svarstoma, kad Baltijos šalys, taip pat ir Lietuva, turėtų po NATO pajėgų brigadą, tačiau ne visi kariai būtų dislokuoti Baltijos šalyse.