"Grįžo katės ir pelės žaidimas", - sakė vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas.
"Rusijos aktyvumas yra toks pat ar net didesnis nei šaltojo karo metais", - sakė kitas.
"Rusijos žvalgyba yra didžiulė mašina ir vėl daro tai, ką visada darė", - sakė trečias pareigūnas.
Atrodo, kad beveik kiekvieną savaitę paaiškėja dar viena slapta operacija, rodanti, kaip toli Rusijos žvalgybos agentūros prasiskverbė į Europą nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vasario 27 d. Tihomiras Ivanovas Ivančevas tapo šeštuoju bulgaru, kuriam pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo įtariamoje Rusijos šnipų grupuotėje Jungtinėje Karalystėje.
Prieš dvi savaites Ispanijoje buvo rastas negyvas į Ukrainą pernai perbėgęs rusų karo lakūnas Maksimas Kuzminovas, kurio kūnas buvo suvarpytas kulkų, įskaitant kulką į širdį.
Savaitę prieš tai Prancūzija atskleidė 193 interneto svetainių tinklą, skirtą skleisti dezinformaciją prieš šiais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Prieš dvi savaites Europos Parlamentas pradėjo tyrimą, ar Latvijos europarlamentaras galėjo būti Rusijos slaptųjų tarnybų agentas.
Tačiau būtent praėjusį savaitgalį nutekintas Vokietijos karinių oro pajėgų aukšto rango karininkų telefoninis pokalbis buvo kol kas didžiausias Maskvos propagandinis perversmas šiais metais tęsiant hibridinį karą prieš Vakarus.
Liuftvafės karininkai, kurių vienas pažeidė saugumo reikalavimus, prisijungdamas prie "WebEx" pokalbio nesaugiu ryšiu, aptarė, kaip Kijevas galėtų panaudoti Vokietijos tiekiamas raketas Kerčės tiltui, jungiančiam žemyninę Rusiją su Rusijos okupuotu Krymu, sunaikinti.
Vokietijos pareigūnai teigė, kad informacijos nutekinimas ir vėlesni Maskvos kaltinimai, jog Vokietija kuria "gudrius planus", kaip pulti Rusiją, yra akivaizdus prezidento Vladimiro Putino bandymas suskaldyti Ukrainos sąjungininkus.
Akivaizdus Kremliaus vadovaujamų žvalgybos operacijų suaktyvėjimas rodo naują Rusijos šnipų pasitikėjimą savimi po žeminančių nesėkmių, su kuriomis jie susidūrė 2022 m. pradžioje, sakė žvalgybos pareigūnai ir analitikai. Dauguma pokalbių vyko prieš nutekinant informaciją apie Vokietijos derybas dėl raketų.
Pirmiausia Vakarų agentūros pavogė ir paviešino Maskvos planus dėl invazijos į Ukrainą.
Rusijos tankams pradėjus riedėti Kijevo link, Europos sostinės išsiuntė 600 diplomatų, iš kurių apie 400, kaip manoma, buvo šnipai.
Taip pat buvo išaiškinti keli rusų "nelegalai" - agentai, veikiantys be diplomatinės priedangos.
Kai Rusijos antžeminė invazija įstrigo, V. Putinas aukščiausiems FSB vadovams skyrė namų areštą už tai, kad jie labai neteisingai įvertino Ukrainos pasipriešinimą.
Nuo to laiko pagrindinės Rusijos žvalgybos tarnybos - karinė žvalgyba GRU, Federalinė saugumo tarnyba FSB ir užsienio žvalgybos agentūra SVR - persigrupavo ir atnaujino savo šnipinėjimo priemones, kad pagerintų Rusijos įprastinių karinių operacijų galimybes.
Prioritetai išlieka tie patys kaip ir prieš karą: vogti Vakarų paslaptis, didinti nesutarimus NATO ir pakirsti paramą Ukrainai. Tačiau metodai tapo išradingesni, siekiant kompensuoti sutrikusį jų šnipinėjimo tinklą Europoje ir apeiti apribojimus žemyne dirbantiems rusams.
"Jiems [Rusijos slaptosioms tarnyboms] tikrai teko pakeisti savo modus operandi . ... griebtis kitų priemonių", - sakė antrasis žvalgybos pareigūnas.
Atrodo, kad vienas iš didžiausių Kremliaus pokyčių yra aktyvesnis "įgaliotųjų" žvalgybos subjektų naudojimas. Prieš karą Vakarų agentūros dažniausiai susidurdavo su Rusijos operacijomis, kurias visoje Europoje vykdė Rusijos piliečiai.
Šiandien taip gali nebebūti.
Dabar Rusijos slaptosioms operacijoms pasitelkiami įvairūs užsienio piliečiai, susiję su politika, verslu ir organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, serbų gauja, kuri pernai organizavo su Kremliumi susijusio verslininko Artemo Usso, suimto Italijoje įtariant JAV karinių technologijų pardavimu Maskvai, pabėgimą.
"[Įgaliotiniai] gali nežinoti, kad dirba rusams, jie gali būti nusikaltėliai ar kiti asmenys, kuriems mokama", - sakė antrasis žvalgybos pareigūnas.
Kremlius taip pat darė spaudimą rusų tremtiniams, siekdamas kooptuoti juos ir kitus režimo priešininkus, kurie prasidėjus karui pabėgo į užsienį.
"Žinome atvejų, kai Maskva rėmėsi Rusijoje likusių emigrantų giminaičiais", - sakė Rusijos saugumo tarnybų ekspertas Andrejus Soldatovas.
Pasak žvalgybos analitikų ir devynių pareigūnų, apklaustų rengiant šį straipsnį, Rusijos šnipinėjimo vadams operacijų vykdymas per atstumą, pasitelkiant nuotolinį darbą ir šviežiai užverbuotus patikėtinius, turi savų pliusų ir minusų.
Viena vertus, yra daugiau galimybių paneigti. Įgaliotiniai taip pat gali būti veiksmingi vykdant tokias operacijas, kaip prekybos paslapčių vagystė, sankcijų vengiančių eksporto schemų kūrimas arba įsiskverbimas į kompiuterių tinklus.
Pavyzdžiui, biuro valytojo į kompiuterį įjungta USB atmintinė gali būti tokia pat vertinga, kaip ir informacija, gauta iš žmogaus šaltinio, kurį daugelį metų augino "nelegalus" tarpininkas.
Tačiau operatyvinis saugumas taip pat gali būti paviršutiniškas, o tarpininkus gali būti sunku kontroliuoti, jei jiems nevadovauja vietoje esantis agentas.
Kad išspręstų šią problemą, Rusijos karinės žvalgybos padalinys GRU pradėjo verbuoti "švariuosius", t. y. karinės patirties neturinčius agentus, kad jie nepastebėti patektų į tikslines šalis ir užmegztų asmeninius ryšius, teigiama neseniai Londono Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (Royal United Services Institute) analitinio centro ataskaitoje.
"Rusai vis dar daug dirba nuotoliniu būdu. Tačiau jie mano, kad tai nepatikima", - sakė vienas iš ataskaitos bendraautorių Džekas Votlingas (Jack Watling). "Dabar siekiama sukurti teisėtas priedangos istorijas arba legendas, kad agentai galėtų patekti į tikslines šalis."
Tradiciškai neutraliose šalyse, tokiose kaip Austrija ir Šveicarija, tam tikru mastu vis dar galioja senasis modelis, kai "legalūs" Rusijos šnipai dirba iš ambasadų.
Abiejų šalių saugumo pareigūnai teigė, kad jose po diplomatine priedanga vis dar veikia apie 150 žinomų Rusijos agentų. Kitas kitos šalies žvalgybos pareigūnas apskaičiavo, kad beveik trečdalis Rusijos žvalgybos operacijų visame žemyne dabar vykdomos iš "saugių centrų" Vienoje ir Ženevoje.
Be to, Rusijos šnipai sustiprino savo bazes už ES Šengeno zonos be pasų ribų. Pasak pareigūno, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai Artimuosiuose Rytuose tapo svarbiais Rusijos žvalgybos operacijų Europoje etapais.
Pranešama, kad keli išsiųsti Rusijos agentai taip pat persikėlė į Serbijos sostinę Belgradą, kuri palaiko gerus santykius su Maskva.
Naująjį Rusijos požiūrį savo naujausioje metinėje ataskaitoje apibūdino Norvegijos vidaus žvalgybos tarnyba: "Tikimės, kad Rusija bandys kompensuoti žvalgybos pareigūnų netektį, [be kita ko] siųsdama daugiau vizituojančių agentų".
Kitaip tariant, Rusija galėtų pasitelkti daugiau "nelegalų" - tokių kaip José Assis Giammaria, tariamas Brazilijos akademikas, kuris 2021 m. pradėjo dirbti Norvegijos universitete, tačiau kitais metais buvo atskleistas kaip tariamas Rusijos slaptasis pareigūnas ir dabar laukia teismo.
Beveik neįmanoma žinoti, kiek veiksmingi pasirodys atnaujinti Rusijos šnipinėjimo metodai. "Žvalgybos pasaulyje visada labai gerai žinai, kiek daug nežinai", - perspėjo vienas Vakarų šnipas.
Viena vertus, stiprėjantis V. Putino autoritarizmas sukėlė "nepasitenkinimo bangą" Rusijos saugumo tarnybose "ir kartą per visą istoriją pasitaikančias verbavimo galimybes", neseniai žurnale "Foreign Affairs" rašė CŽV vadovas Viljamas Bernsas (William Burns).
Panašiai kalbėjo ir MI6 vadovas seras Richardas Moore'as. "Šiandien yra daug rusų, kurie tyliai baisisi", - sakė jis pernai. "Mūsų durys visada atviros".
Tačiau kartu Rusijos diplomatų išsiuntimas galėjo apsunkinti kontržvalgybą, nes Vakarų agentūros anksčiau žinojo, kurie diplomatai yra šnipai, galėjo sekti, su kuo jie susitinka, ir galimai juos užverbuoti.
"Jūs pasikviestumėte juos į namus, išgerti, supažindintumėte su šeima, leistumėte jiems suprasti, kad esate žmogus, ugdytumėte pasitikėjimą. Tai buvo elementaru", - pasakojo aštuntasis Vakarų agentas.
Šiaip ar taip, įtariamų nelegalų, tokių kaip Giammaira arba Sergejus Čerkasovas, įtariamas Rusijos šnipas, kurį 2022 m. atskleidė Nyderlandų žvalgyba, operatyvinis veiksmingumas dažnai būna mažesnis, nei įsivaizduojama.
"Jie neturi tokių pajėgumų, kaip daugelis mano", - sakė kitas pareigūnas. "Miegantys asmenys dirba vieni, neturi daug prieigos prie slaptos informacijos ir turi mažai paramos."
Po invazijos į Ukrainą Vakarų agentūros taip pat suaktyvino bendradarbiavimą, kurdamos duomenų bazių ir ryšių tinklą, kad galėtų gaudyti Rusijos agentus.
"Tarptautinio bendradarbiavimo daug daugiau. Tai tapo prioritetu. Kovojant su terorizmu reikėjo "išdrįsti dalytis". Tačiau kalbant apie Rusiją ir karą Ukrainoje poreikis yra akivaizdesnis", - sakė aštuntasis pareigūnas.
Nepaisant to, Rusijos žvalgybos mašinai kartais pavyksta įspūdingai - kaip tai įvyko per 2020 m. "SolarWinds" kibernetinę ataką, kurios metu buvo įsilaužta į Pentagoną, arba per neseniai Vokietijoje įvykusį informacijos nutekinimą.
"Rusai yra tokie klaustukai", - sakė tas pats žvalgybos pareigūnas. "Tačiau, - pripažino pareigūnas, - jie taip pat gali atlikti labai sudėtingas operacijas, kurios, žvalgybos požiūriu, yra nepaprastai šaunios".
Courtney Weaver, John Paul Rathbone, Sam Jones,
Šaltinis: ft.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą