Europos šalys, esančios prie Baltijos jūros, nustato naujus apribojimus, kad Rusijai būtų sunkiau naudotis šešėliniu tanklaivių laivynu naftai eksportuoti.
Kaip pranešė „Financial Times“ ir „Bloomberg“, ES jūrų valdžios institucijos iš tanklaivių, gabenančių rusišką naftą, reikalaus draudimo dokumentų.
Tanklaivis, neturintis draudimo arba atsisakęs pateikti duomenis, rizikuoja būti įtrauktas į sankcijų sąrašus, o tai gerokai apsunkins tolesnę jo veiklą.
Kaip veiks naujoji sistema
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, 12 Šiaurės Europos šalių, įskaitant Daniją, Estiją, Suomiją, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją, Lenkiją, Švediją, Suomiją ir Jungtinę Karalystę, susitarė stebėti Rusijos tanklaivių draudimo apsaugą.
Jūrų transporto institucijos tikrins laivų, plaukiančių per strateginius sąsiaurius, pvz:
- Danijos sąsiaurius (Katynghat ir Skagerrak);
- Suomijos įlanką;
- sąsiaurius tarp Švedijos ir Danijos.
Jei tanklaivis nepateiks draudimo arba bus patvirtinta, kad jo nėra, laivas bus įtrauktas į ES sankcijų sąrašus.
Tai automatiškai užkerta jam kelią į Europos uostus ir ES bendrovių teikiamas paslaugas.
Šiomis priemonėmis siekiama kovoti su Rusijos šešėliniu laivynu, kuris naudojamas siekiant apeiti sankcijas.
Įvedus Didžiojo septyneto šalių nustatytą 60 JAV dolerių už barelį naftos kainos viršutinę ribą, Rusija pradėjo masiškai naudoti senus laivus, priklausančius nepatikimiems operatoriams, arba gabenti naftą visai be draudimo.
Tokia praktika kelia ne tik ekonominę riziką, bet ir pavojų aplinkai. Baltijos valstybės jau išreiškė susirūpinimą dėl galimo naftos išsiliejimo iš šių senų tanklaivių.
Kaip pavyzdį jos nurodo neseniai įvykusią avariją Kerčės sąsiauryje, kai susidūrus dviem Rusijos tanklaiviams kilo ekologinės katastrofos Juodojoje jūroje grėsmė.
Rusijai jau taikomos sankcijos
Rusijos tanklaivius įtraukus į JAV, ES ir Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašus, jų naudojimas tampa beveik neįmanomas.
Pavyzdžiui, 2024 m. pavasarį Indija nustojo priimti naftą, tiekiamą „Sovcomflot“ laivais, kuriems buvo taikomos sankcijos.
Be to, ES į tanklaivių, kuriems draudžiama įplaukti į ES uostus ir naudotis Europos bendrovių paslaugomis, sąrašą įtraukė 52 naujus laivus.
Ekspertai reikalauja griežtesnių priemonių
Daugelis analitikų ir aplinkosaugininkų ragina ES sugriežtinti apribojimus ir visiškai uždrausti eksploatuoti senesnius tanklaivius, neturinčius patikimo vakarietiško draudimo.
Jų teigimu, tai dar labiau apsunkintų Rusijos naftos eksportą ir sumažintų Maskvos pajamas, kurios šiuo metu vis dar priklauso nuo prekybos žaliavomis.
Vakarų sankcijos ir toliau suduoda rimtą smūgį pagrindiniam Rusijos ekonomikos pajamų šaltiniui - naftos pardavimui.
Apribojus šešėlinio laivyno naudojimą, eksportas taps dar sudėtingesnis, todėl Rusija bus priversta parduoti naftą su didelėmis nuolaidomis arba ieškoti alternatyvių maršrutų, o tai padidins sąnaudas.
Ekonomistai įspėja, kad griežtėjantis sankcijų spaudimas naftos transportui gali tapti lemiamu veiksniu mažinant Rusijos biudžeto pajamas, kurios ir taip yra deficitinės dėl karinių išlaidų.
Vakarai siunčia aiškų signalą: nuo naftos eksporto priklausoma ekonomika neišvengs izoliacijos pasekmių.
Priminsime, kad, kaip anksčiau rašė Dialog.UA, Rusija apgaudinėja OPEC+ kartelio partnerius, šiurkščiai pažeisdama naftos gavybos kvotą.
Autorius: Markas Vorošilovas, dialog.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą