Kai kuriais atvejais, ypač Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje, pirmiausia kalbama apie kalėjimo bausmės sutrumpinimą nuteistiesiems, kurie nekelia didelio pavojaus visuomenei. Kitos valstybės nori dalį kalinių, ypač užsieniečių, perkelti į kitų šalių kalėjimus.
Liepos 18 d. Europos Taryba paskelbė ataskaitą, kurioje atkreipė dėmesį į kalėjimų perpildymą daugelyje šalių.
Ši problema labiausiai aktuali šešiose valstybėse: Slovėnijoje, kur 100 vietų kalėjimuose tenka 134 kaliniai, Kipre (132), Prancūzijoje (124), Italijoje (118), Rumunijoje (116) ir Belgijoje (113).
Kalėjimų nuoma:
2024 m. Danija susitarė su Kosovu dėl 300 danų kalinių perkėlimo į vietos kalėjimus, per artimiausią dešimtmetį sumokėdama apie 200 mln. eurų.
Švedija susitarė su Estija dėl galimybės ten perkelti iki 600 kalinių mainais už 30 mln. eurų išmokas. Nyderlandai taip pat svarsto galimybę siųsti kalinius į Estiją.
Kaip rašo „El Pais“, anksčiau Norvegija ir Belgija jau vykdė tokius eksperimentus, siųsdamos kalinius į Nyderlandus, tačiau netrukus atsisakė šio varianto.
Jį kritikuoja ir daugelis žmogaus teisių gynėjų.
Europos komiteto prieš kankinimus vykdomojo sekretoriaus Hugh Cethwindo nuomone, tokie variantai „neišsprendžia problemos, o tik ją eksportuoja“.
Pranešime neminima kokios etninės tautybės kalinių kalėjimuose daugiausia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą