Europos tautinės jėgos pradėjo vienytis

Šiose derybose dalyvauja 14 Europos partijų, kurių lyderiai į Varšuvą atvyko Lenkijos valdančiosios dešiniosios „Teisė ir teisingumo" (PiS) partijos lyderio Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) kvietimu. Aljanse ketina dalyvauti ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas bei Prancūzijos dešiniųjų lyderė Marina Le Pen.

M.Le Pen, kandidatė į Prancūzijos prezidentus per rinkimus balandį, sakė, kad susitikimas yra svarbus žingsnis, bet ji nesitiki artimiausiu metu paskelbti apie naują grupę. „Galime optimistiškai vertinti, kad ši politinė jėga atsiras per ateinančius mėnesius", - žurnalistams sakė ji.

Italijos „Lygos" lyderis Matėjas Salvinis (Matteo Salvini) neseniai paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad „laikas turi būti tinkamas, o egoizmas ir baimė (tiek partijų, tiek tautų) turi būti įveikti". M.Salvinis liepą buvo vienas iš pasirašiusiųjų deklaraciją, skelbiančią didžiojo aljanso planus Europos Parlamente. „Lyga" ir M.Le Pen „Nacionalinis sambūris" priklauso Europos Parlamento Tapatybės ir demokratijos frakcijai, o PiS, Ispanijos „Vox" ir „Italijos broliai" yra Europos konservatorių ir reformatorių frakcijoje.

V.Orbano „Fidesz" kovą paliko Europos liaudies partiją - didžiausią parlamento frakciją - ir ieško naujų namų. Vengrijos šeimų ministrė Katalin Novak sakė, kad partijos tikslas yra „užtikrinti, jog žmonės, nusiteikę tautiškai, už laisvę, prieš imigraciją ir gerbiantys tradicines šeimos vertybes, būtų kuo stipriau atstovaujami, priimant Europos sprendimus".

ES kaltina Lenkiją ir Vengriją „demokratinių laisvių naikinimu" pastaraisiais metais ir pagrasino nutraukti finansavimą pasinaudojus nauju mechanizmu. Lenkija ir Vengrija teigia, kad kyla pavojus jų suverenitetui, ir laikosi vis euroskeptiškesnės retorikos.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) penktadienį pareiškė, kad Europa atsidūrė lūžio taške, ir paragino valstybes nares padaryti galą „uzurpacijai, kai valdžia koncentruojama Europos elito rankose".

M.Le Pen spalį jau susitiko su M.Moravieckiu ir V.Orbanu, pareikšdama paramą jų nesutarimams su ES ir tvirtai pozicijai prieš masinę imigraciją. Tačiau penktadienį ji sakė, kad naujo aljanso kūrimas nebus greitas, nes „suvienyti politinius judėjimus yra ilgas kelias, tam reikia laiko".

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Šioje situacijoje galimi du scenarijai. Vienas scenarijus - jeigu visos šios partijos išties jautė poreikį burtis, t.y. tokia iniciatyva kilo iš vidinio poreikio ginti bendras vertybes.

Tokiu atveju, jie gali rasti bendrus veiklos principus, juolab kad visus iš esmės vienija tam tikras euroskepticizmas, didesnio suvereniteto nuo centro Briuselyje siekis, tradicinės konservatyviosios vertybės, požiūris į nelegalius migrantus ir pan.

Tačiau čia neišvengiamai kils institucionalizavimo problemos - kaip tokį bendradarbiavimą „įforminti" ir įgyvendinti ne tik Europos Parlamento rėmuose, bet galbūt ir plačiau.

Kol viskas vyksta teoriniu lygmeniu, susikalbėti dar galima, bet kai ateina laikas praktinės veiklos klausimams, atsiranda problemų tiek dėl asmenybių skirtumų, tiek dėl galimai besiskiriančių interesų vienu ar kitu klausimu...

Archyvų nuotr.

Tačiau niekada negalima atmesti ir antrojo scenarijaus - kad kažkas iš šalies gali turėti interesą burti tokias partijas po viena vėliava, kad vyktų pasipriešinimas Europos federalizacijai ir būtų silpninama ES.

Link tokios minties kreipia ir žinomas Lenkijos konstitucinio teismo sprendimas, kad, jeigu ES įstatymai prieštarauja Lenkijos Konstitucijai, jie pastarosios teritorijoje neturi galios.

Lenkai juk turėjo suprasti, kad priėmus tokį sprendimą Briuselyje kils didelis triukšmas, nes tai yra iššūkis visam ES projektui.

Atkreipčiau dėmesį, kad buvo gana ilgai delsiama - matyt, buvo svarstomi visi variantai, galbūt savarankiškai, o gal konsultuojantis su sąjungininkais. O gal lenkai turi rimtą JAV elito sluoksnių užnugarį?

Juk seniai niekam ne paslaptis, kad tokie sluoksniai turi interesą silpninti savo konkurentę ES - kodėl to nepadaryti per atskirų valstybių suvereniteto nuo Briuselio stiprinimą? Tiesiog kartais susidaro įspūdis, kad kažkas Europoje mėgina burti atitinkamas jėgas.

Čia galime prisiminti ir netolimus Donaldo Trampo valdymo laikus, kai jo patarėjo Styvo Benono (Steve Bannon) vizito į Europą metu tai buvo daroma visiškai atvirai, nė nemėginant slėpti savo ketinimų.

Kodėl ši mintis turėjo dingti pasikeitus JAV prezidentams?

JAV nereikalinga vieninga, savarankiška Europa, todėl ją reikia arba suskaldyti, arba valdyti visą. Sukurti tokį vieningą Vašingtonui paklūstantį centrą būtų problematiška, tad paprastesnis variantas yra „skaldyk ir valdyk" politika.

Tiek transatlantiniu, tiek europiniu lygmeniu suvereniteto siekiančios jėgos seniai konkuruoja su federalistais ir tai toli gražu ne natūraliai susiklosčiusi konkurencija - už viso to gali stovėti labai įtakingos jėgos, turinčios savų tikslų.

Sidebar placeholder