Markas Milley

Generolo Marko Milley prognozė 2026-iesiems: Rusijos strateginiai rezervai pasiekė kritinį išsekimo tašką

Karas Ukrainoje pasiekė fazę, kurioje lemiamą vaidmenį vaidina ne tik drąsa fronte, bet ir šalta logistikos bei resursų aritmetika. Buvęs JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, generolas Markas Milley, savo naujausioje ataskaitoje pateikė negailestingą diagnozę: Rusijos strateginiai rezervai, kaupti dešimtmečius, pasiekė kritinį išsekimo tašką.

Pasak generolo, 2026-ieji taps metais, kai Rusijos karinė mašina susidurs su „kaskadiniu lūžiu“ – situacija, kai problemos fronte, ekonomikoje ir logistikoje susijungs į vieną nevaldomą procesą.

1. Šarvuotos technikos krizė: nuo T-90 iki „muziejaus eksponatų“

Vienas ryškiausių Rusijos silpnumo įrodymų – drastiškas technikos kokybės nuosmukis. Palydovinės nuotraukos iš bazių už Uralo kalnų rodo šiurpų vaizdą: milžiniškos aikštelės, kuriose anksčiau stovėjo tūkstančiai sovietinės technikos vienetų, dabar yra tuščios arba užpildytos tik metalo laužu.

T-55 ir T-62 renesansas: Rusija priversta į frontą siųsti šeštojo dešimtmečio tankus. Nors jie vis dar gali šaudyti, jų šarvai ir optika yra beviltiškai pasenę prieš modernias Ukrainos prieštankines priemones.

Gamybos pajėgumų lubos: Rusijos karinis pramoninis kompleksas (VPK) nespėja padengti nuostolių. Per mėnesį prarandama kur kas daugiau technikos, nei gamyklos sugeba modernizuoti ar pagaminti iš naujo.

Technologinis regresas: Dėl sankcijų Rusijos naujai gaminama technika prarado vakarietišką optiką, lazerinius atstumo matuoklius ir šiuolaikinius lustus. Šiandieninis rusiškas tankas yra mažiau efektyvus nei tas, kurį jie turėjo 2022 m. pradžioje.

2. Artilerijos badas ir kokybės deficitas

Rusijos karo doktrina visada rėmėsi „ugnies volu“. Tačiau šiandien šis volas stringa. Generolas M. Milley pabrėžia, kad Rusija pasiekė „artilerijos sviedinių bado“ fazę, kurios nepajėgia visiškai išspręsti net tiekimas iš Šiaurės Korėjos ar Irano.

Vamzdžių nusidėvėjimas: Problema ne tik sviediniai, bet ir patys pabūklai. Po tūkstančių šūvių artilerijos vamzdžiai nusidėvi, praranda tikslumą ir pradeda sproginėti, žudydami pačius rusų artileristus.

Šiaurės Korėjos faktorius: Pchenjano tiekiami sviediniai pasižymi itin prasta kokybe. Fiksuojama daugybė atvejų, kai amunicija sprogsta vamzdyje arba tiesiog nenušauna iki taikinio.

3. Profesionalių kadrų praradimas ir „mėsos šturmai“

Technika yra niekas be žmonių, o Rusijos profesionali armija, pasak M. Milley, fiziškai nustojo egzistuoti dar 2023–2024 m. sandūroje.

Vidurinės grandies karininkų trūkumas: Žuvus patyrusiems leitenantams ir kapitonams, vadovavimą perėmė skubiai apmokyti rezervistai. Tai lemia katastrofiškas taktines klaidas ir didžiulius nuostolius.

Psichologinis išsekimas: Kariuomenė laikosi ne dėl motyvacijos, o dėl represinio aparato. Tačiau baimė turi ribas, ypač kai aprūpinimas maistu, vaistais ir šilta apranga tampa prabanga.

4. Ekonominė aklavietė: Nacionalinės gerovės fondo pabaiga

Strateginiai rezervai nėra tik tankai; tai ir finansinė pagalvė. Rusijos Nacionalinės gerovės fondas sparčiai tuštėja. Finansų analitikai prognozuoja, kad 2026-ieji bus metai, kai Rusijos biudžeto deficitas taps nekontroliuojamas.

Logistikos kolapsas: Rusijos geležinkeliai, pagrindinė karinio tiekimo arterija, susiduria su kritiniu guolių ir vakarietiškų komponentų trūkumu. Be kokybiškų detalių ešelonai genda, o transportavimo greitis krenta, paralyžiuodamas tiekimą frontui.

Kinijos pozicija: Pekinas elgiasi pragmatiškai. Matydamas Rusijos silpnumą, Xi Jinpingas neskuba teikti atviros karinės paramos, bijodamas antrinių sankcijų, ir mieliau naudoja Rusiją kaip pigių žaliavų koloniją.

5. Istorinė paralelė: 1918-ųjų Vokietijos scenarijus

Generolas M. Milley daro įdomią istorinę įžvalgą, lygindamas dabartinę Rusiją su 1918 m. Vokietijos imperija. Tuomet Vokietijos armija vis dar stovėjo svetimoje teritorijoje (Prancūzijoje ir Belgijoje), tačiau viduje šalis buvo sugriuvusi – nebuvo maisto, resursų, o visuomenė pasiekė lūžio tašką.

Rusija šiandien eina tuo pačiu keliu. Frontas vis dar laikosi, tačiau užnugario „pamatai“ jau yra supuvę.

M. Milley įsitikinimu, 2026-ieji bus tie metai, kai Ukrainos spaudimas ir vidinis Rusijos išsekimas susitiks viename taške, sukeldami staigų ir negrįžtamą lūžį.

Vakarų parama Ukrainai išlieka kritiniu veiksniu, tačiau Rusijos vidinis resursų tirpimas yra procesas, kurio Kremlius nebegali sustabdyti. 

Strateginių rezervų išsekimas reiškia, kad Putinas nebeturi „plano B“. Kaip teigia generolas M. Milley, laikas nebėra Rusijos sąjungininkas – kiekviena nauja diena šiame kare rusams kainuoja daugiau, nei jie gali sau leisti prarasti.

Markas Milley

NATO generalų verdiktas: Milley įžvalgos patvirtina tai, ką rodo žvalgybos duomenys

Generolo Marko Milley pareiškimas apie artėjantį Rusijos strateginį kolapsą neliko nepastebėtas NATO būstinėje Briuselyje. 

Aukščiausio rango Aljanso pareigūnai ir šalių narių kariuomenių vadai vienbalsiai sutinka: agresoriaus resursų tirpimas nėra tik teorinė prielaida – tai patvirtina realūs žvalgybos duomenys apie Rusijos logistikos grandinių byrėjimą.

„Tai ne tik tankų trūkumas – tai kompetencijos krizė“

NATO karinio komiteto atstovai pabrėžia, kad skaičiai sandėliuose yra tik viena medalio pusė. Pasak Aljanso generolų, didžiausią susirūpinimą Kremliui turėtų kelti negrįžtamas karinės patirties praradimas.

Taktinis aklumas: NATO generolai pastebi, kad Rusijos kariuomenė prarado gebėjimą vykdyti sudėtingas jungtines operacijas. Be patyrusių karininkų „mėsos šturmai“ tampa vienintele įmanoma, nors ir savižudiška, strategija.

Europos generolų reakcija: budrumas išlieka

Nors M. Milley prognozės suteikia optimizmo, Lenkijos, Suomijos ir Baltijos šalių kariuomenių vadai ragina neprarasti budrumo. Jų teigimu, „sužeistas žvėris yra pavojingiausias“.

„Mes matome tuštėjančius sandėlius, bet taip pat matome ir desperaciją. 

2026-ieji bus galimybių metai Ukrainai, tačiau Vakarai privalo užtikrinti, kad paramos srautas ne tik nenutrūktų, bet ir didėtų, kol Rusijos VPK pasieks visišką paralyžių“, – neoficialiuose pokalbiuose teigia NATO šiaurės rytų flango atstovai.

Strateginis lūžis jau čia pat?

Daugelis Aljanso ekspertų sutinka su M. Milley teiginiu, kad 1918 metų Vokietijos scenarijus yra labai tikėtinas. 

Rusijos kariuomenė gali vis dar kontroliuoti dalį okupuotų teritorijų, tačiau jos gebėjimas vykdyti puolamąsias operacijas ir išlaikyti vidinį stabilumą sparčiai artėja prie nulio.

Šaltinis: „YouTube“ kanalas: Historical Records / Military Analytics. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto archyvai: Generolo Marko Milley viešos ataskaitos. NATO būstinė (Briuselis): Oficialūs Aljanso atstovų komentarai ir žvalgybos suvestinės dėl Rusijos logistikos grandinių trikdžių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder