Donaldas Trampas

Geopolitinis pokeris Artimuosiuose Rytuose: ar JAV galios demonstravimas taps lemtinga klaida?

Artimųjų Rytų regione telkiama beprecedentė JAV karinė galia pasauliui kelia esminį klausimą: ar tai meistriškas Donaldo Trumpo blefas, siekiant priversti Teheraną nusileisti, ar realaus karinio konflikto uvertiūra?

Energetikos ekspertas Michailas Krutichinas perspėja, kad bet koks neapgalvotas veiksmas šiame regione gali turėti nenuspėjamų pasekmių pasaulio ekonomikai ir pačiai JAV energetikos pramonei.

Karinė galia prieš ekonominį pragmatizmą

Regione sutelkta galingiausia JAV karinė grupuotė nuo Sadamo Huseino laikų – lėktuvnešių grupės, priešlėktuvinės gynybos sistemos ir tūkstančiai karių. 

Tačiau už šio demonstruojamo raumens slepiasi strateginis neapibrėžtumas. 

Eksperto teigimu, JAV administracija susiduria su fundamentalia dilema: kaip suduoti smūgį režimui, nesukeliant globalios energetinės katastrofos?

Iranas turi „mirtiną ginklą“ – Hormūzo sąsiaurio blokadą. 

Per šį siaurą praėjimą keliauja iki trečdalio pasaulio naftos ir penktadalis suskystintų gamtinių dujų. Nors tokia blokada būtų savižudiška paties Irano ekonomikai, ji sukeltų staigų kuro kainų šuolį JAV degalinėse, o tai yra didžiausias bet kurio JAV lyderio vidaus politikos košmaras.

Lėktuvnešis FORD

Naftos pramonės gelbėjimas per konfliktą

M. Krutichinas įžvelgia ir kitą, ciniškesnį scenarijų. 

JAV skalūnų naftos gavyba pasiekė piką ir pradeda mažėti, nes esami telkiniai senka, o investuotojai neskuba finansuoti naujų projektų dėl žemų žaliavos kainų. 

Tam, kad energetikos milžinai vėl gautų finansavimą, reikalingas stabilus kainų augimas rinkose.

Trumpalaikis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Irano atsakomieji smūgiai kaimyninių šalių naftos gavybos infrastruktūrai galėtų dirbtinai pakelti naftos kainas. 

Nors tai būtų skausminga vartotojams, tai taptų „išsigelbėjimo ratu“ JAV naftos pramonei, leidžiančiu vėl pritraukti milijardines investicijas į naujus gręžinius.

Revoliucinė dvasia: Iranas prieš Rusiją

Analizuodamas vidinę Irano situaciją, ekspertas pabrėžia ryškų skirtumą tarp Teherano ir Maskvos. 

Nepaisant dešimtmečius trunkančios religinės diktatūros, Irano visuomenė, o ypač jaunimas, išlaikė stiprų nacionalinį identitetą ir norą keistis. 

Priešingai nei Rusijoje, kur vyrauja apatija, Irane net ir tradicinis prekybininkų sluoksnis nusigręžia nuo valdančiojo elito.

Pastebima, kad gyventojai religinį valdymą neretai suvokia kaip svetimą naštą, o jų patriotizmas kyla iš senovės Persijos istorijos šaknų. 

Tai sukuria palankią dirvą vidiniams pokyčiams, tačiau tik tuo atveju, jei išorės smūgiai bus nukreipti į režimo viršūnę, o ne į kritinę infrastruktūrą, kurią naudoja paprasti žmonės.

Diplomatijos imitacija ir ateities neaiškumas

Bandymus siųsti verslo tipo derybininkus į Teheraną ekspertas vertina skeptiškai. Tai vadinama derybų imitacija, nes nei viena pusė nėra pasiruošusi realiems kompromisams, kurie atitiktų JAV interesus. 

Kol stebimas kiekvienas laivyno judesys, pagrindine prognoze išlieka karinio veiksmo tikimybė, kurio sėkmė priklausys nuo gebėjimo suvaldyti energetines rinkas ir išvengti naujos globalios ekonominės krizės.

Šaltinis: Michailas Krutichinas, analitinė apžvalga

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder