Gyvybės pabaiga planetoje: mokslininkai išsiaiškino, kada Žemėje išnyks deguonis

Remiantis tyrimu, paskelbtu Nature Geoscience, labiausiai tikėtina priežastis, dėl kurios Žemė taps netinkama gyventi, yra deguonies praradimas. 

Tokią išvadą padarė Kazumi Ozaki (Tohos universitetas) ir Christopher Reinhard (Džordžijos technologijos institutas), daugiau nei 400 tūkstančių kartų modeliuodami planetos klimato ir biochemijos evoliuciją.

„Daugelį metų Žemės biosferos gyvavimo trukmė buvo diskutuojama remiantis mokslinėmis žiniomis apie stabilų Saulės ryškumo didėjimą ir pasaulinį karbonatų-silikatų geocheminį ciklą. 

Vienas iš tokios teorinės bazės padarinių yra nuolatinis CO₂ kiekio atmosferoje mažėjimas ir globalinis atšilimas geologiniu laiko mastu“, – sako O. Ozaki.

Mokslininkai pažymi, kad Žemės biosfera išnyks po 2 milijardų metų dėl perkaitimo ir CO₂ trūkumo fotosintezei. Tai yra visuotinai žinomas faktas.

„Jei tai tiesa, galima tikėtis, kad tolimoje ateityje deguonies kiekis atmosferoje taip pat sumažės. Tačiau lieka neaišku, kada tiksliai ir kaip tai įvyks“, – pažymi tyrėjai.

Modelis parodė, kad maždaug po milijardo metų prasidės ‚greitas atmosferos deoksigenacija‘. Po to ji bus panaši į atmosferą iki Didžiojo oksidacijos įvykio, t. y. tokia, kokia buvo prieš daugiau nei 2,5 milijardo metų.

„Atmosfera po didelio deoksigenacijos yra charakterizuojama padidėjusiu metano kiekiu, žemu CO₂ lygiu ir ozono sluoksnio nebuvimu. Žemės sistema, tikriausiai, bus anaerobinių gyvybės formų pasaulis“, – sako Ozakis.

Tyrimas taip pat svarbus astronomijai. Kadangi deguonis yra pagrindinis „biosignatūra“, pagal kurį mokslininkai ieško gyvybės egzoplanetose, autoriai pabrėžia: deguonimi turtinga atmosfera yra laikinas planetos istorijos etapas.

Žemė turės tokią atmosferą tik 20–30 % savo egzistavimo, todėl galimybės pamatyti planetą „gyvybinėje fazėje“, kaip mes, yra labai ribotos.