Rugsėjo 2 d. keturis mėnesius trukusią kelionę Saulės sistemos centro link pradėjusioje misijoje ,,Aditya-L1" sudaro prietaisai, skirti išoriniams Saulės sluoksniams stebėti.
Erdvėlaivis ištrūko iš Žemės įtakos sferos, sako Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) pareiškime vėlai šeštadienį.
Aditya, pavadintas hinduistų saulės dievybės vardu, įveikė 920 000 kilometrų (570 000 mylių), t. y. kiek daugiau nei pusę viso kelionės atstumo.
Tuo metu abiejų astronominių kūnų gravitacinės jėgos išsilygina, todėl misija išlieka stabilioje aureolinėje orbitoje aplink artimiausią žvaigždę.
Tai antras kartas iš eilės, kai ISRO gali pasiųsti erdvėlaivį už Žemės įtakos sferos ribų - pirmą kartą tai buvo ,,Mars Orbiter" misija, pridūrė agentūra.
Rugpjūtį Indija tapo pirmąja šalimi, išlaipinusia aparatą netoli iš esmės netyrinėto Mėnulio pietinio ašigalio ir tik ketvirtąja šalimi, išsilaipinusia Mėnulyje.
Roveris ,,Pragyan" apžiūrėjo nusileidimo vietos apylinkes, tačiau buvo išjungtas prieš prasidedant Mėnulio nakčiai, kuri Žemėje trunka maždaug dvi savaites.
Indija tikėjosi pratęsti misiją vėl įjungdama saulės energija varomą transporto priemonę, kai į Mėnulio paviršių grįš dienos šviesa, tačiau kol kas ją pasitinka radijo tyla.
Nieko baisaus, jei jis nepabus, nes roveris padarė tai, ko iš jo buvo tikimasi, sakė ISRO vadovas S. Somanathas.
2014 m. Indija tapo pirmąja Azijos valstybe, išvedusia aparatą į orbitą aplink Marsą, o kitais metais ji ketina paleisti trijų dienų misiją su įgula į Žemės orbitą.
Jungtinės Valstijos ir Europos kosmoso agentūra į Saulės sistemos centrą yra pasiuntusios daugybę zondų, pradedant NASA programa ,,Pioneer" praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
Japonija ir Kinija į Žemės orbitą yra paleidusios savo Saulės observatorijų misijas.
Tačiau jei ISRO misija bus sėkminga, tai bus pirmoji Azijos šalies misija, kuri bus iškelta į orbitą aplink Saulę.
Šaltinis: phys.org/news
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą