Indonezijoje rastas seniausias pasaulyje piešinys uolos urve: jam 51 200 metų

Archeologiniai duomenys rodo, kad neandertaliečiai jau prieš 75 000 metų pradėjo piešti urvuose, tačiau šie ženklai paprastai būdavo nefigūriniai.

Archeologai Maros Pangkepo karsto urvuose aptiko šimtus figūrinio uolų meno pavyzdžių. 4,5 m ilgio urve vaizduojamos humanoidinės figūros, bendraujančios su karingomis kiaulėmis ir nykštukiniais buivolais, kilusiais iš Sulavesio.

"Istorijų pasakojimas yra itin svarbi žmogaus evoliucijos dalis.

Tačiau rasti jo įrodymų, ypač labai ankstyvame uolų mene, pasitaiko itin retai", - komentavo Adamas Brummas, archeologas iš Grifito universiteto Australijoje.

Archeologai iš pradžių nustatė, kad kai kuriems uolų meno kūriniams yra mažiausiai 43 900 metų, o seniausias šioje vietovėje rastas atvaizdas buvo 45 500 metų senumo karingosios kiaulės atvaizdas.

Tačiau dabar, naudodami tikslesnius datavimo metodus, archeologai nustatė, kad šie uolų piešiniai yra bent 4 000 metų senesni, nei manyta anksčiau, t. y. jiems yra apie 48 000 metų.

Dar įspūdingiau tai, kad kitame Leang Karampuang urve archeologai rado panašų humanoidinės figūros ir karingosios kiaulės atvaizdą, kuriam mažiausiai 51 200 metų, taigi tai seniausias žinomas naratyvinis menas.

Mokslininkai mano, kad piešinių autoriai yra Homo Sapiens, tačiau pats urvo vaidmuo išlieka paslaptis, nes akivaizdu, kad jis buvo negyvenamas.

Tai leidžia manyti, kad urvas galėjo būti skirtas tik meno kūriniams kurti.

Urvas yra pasislėpęs nuo likusios vietovės ant aukštumos.

"Visai įmanoma, kad senovės žmonės, ėjo į šiuos aukštai esančius urvus tik tam, kad sukurtų šį meną.

O gal su meno kūrinių žiūrėjimu buvo susiję kokie nors pasakojimai ir ritualai, mes nežinome.

Tačiau atrodo, kad tai buvo ypatingos kraštovaizdžio vietos", - sakė tyrimo bendraautorius Maksimas Oberis (Maxime Ober), Grifito universiteto archeologas ir geochemikas.