Indrė Genytė-Pikčienė: ES priklausomybė nuo kitų valstybių resursų lieka mūsų silpnąja vieta

Pasak jos, nors buvo suprasta, kad reikia trumpinti tiekimo grandines, praktikoje tokio mentaliteto pritaikymo nėra.

„Jau pandemijos metu mes suvokėme, kad kaip regionas esame per daug priklausomi nuo globalių tiekimo grandinių. Mes supratome, kad atitrūkę nuo puslaidininkių gamybos, mes nesugebame užkurti nei automobilių, nei kitų technologijų pramonės.

Tai iš tikrųjų ta priklausomybė yra mūsų silpnoji dalis“, – penktadienį aiškino I. Genytė-Pikčienė.

„Nepaisant to, kad pamoka buvo išmokta – Europoje reikia trumpinti tiekimo grandines, reikia turėti gamybos ciklus čia pat, mes dabar matome priešingą procesą“, – pridūrė ji.

Anot ekonomistės, Lietuvos ekonomika pandemijos metu labai laimėjo ir galėjo auginti savo produkciją ir ekonomiką. Visgi, šiai krizei pasibaigus, jos manymu, strateginė pamoka išmokta nebuvo, nes ES užsakovai grįžo prie prekių transportavimo iš Kinijos ir kitų regiono valstybių.

„Lietuva šiame kontekste labai laimėjo, nes nutrūkus tiekimo grandinėms, mes buvome ta dinamiška, lanksti ir greitai nišas užpildanti veikėja, kuri sugebėjo iššokti ir transportavimo kaštams iššokus kelis kartus aukštyn perimti labai daug Tolimiesiems Rytams skirtų užsakymų“, – tikino ji.

„Transportavimo kaštai yra vėl sugrįžę į priešpandeminį lygmenį, Kinija vėl atsidaro. Lietuvos pramonės produkcijos apimtys smunka į neigiamą teritoriją. Ir mes čia pralaimime, ta strateginė pamoka išmokta nebuvo“, – pridūrė ji.

Taip pat, anot jos, nepakankamai buvo pasimokyta ir iš Rusijos vykdomos invazijos prieš Ukrainą ir ekonominio karo prieš Europą, sukėlusių energetinę krizę. I. Genytė-Pikčienė tvirtino, kad nors energetikos transformacija ir didesnis energetinis savarankiškumas yra būtini, tai daroma keičiant priklausomybes.

„Kita pamoka buvo pernai metais, atsibudome suvokę, kad esame visiškai priklausomi nuo rusiškų dujų ir reikia labai staigių ir reikšmingų pokyčių.

Bet Europa vieną priklausomybę keičia kita. Nes vyksta energetinė transformacija, kuri yra būtina, ji yra skausminga ir ji kilstelės visą regioną į gerokai pažangesnį ir tvaresnį lygmenį.

Bet ji irgi atskleidžia pažeidžiamumą, nes mūsų energetiniai transformacijai reikia labai daug komponentų ir detalių. Ir kaip žinia, didžioji atsinaujinančios energetikos grandinės dalis yra Kinijoje“, – aiškino jis.

Pasak ekonomistės, pagrindinis ES iššūkis artimojoje ateityje išliks tai: ar šios pamokos bus išmoktos ir priklausomybių nuo kitų valstybių resursų bus atsisakyta.

„Mes vieną priklausomybę keičiame kita. Ir neturime savo gamybinio potencialo. Ir visgi čia yra pagrindinis iššūkis ir klausimas ar ES ilgainiui taps tiktai turtinga rinka ar išliks svarbi gamintoja ir eksportuotoja, – paminėjo ji.