Išmušti skylę Jupiteryje: mokslininkai pasakė, ar kulka prasiskverbtų pro dujinę milžinę

Astronomai atliko įdomų mintinį eksperimentą, kuris leidžia geriau suprasti dujinių milžinių prigimtį.

Kadangi šias planetas didžiąja dalimi sudaro didžiulė atmosfera, kai kas svarstė, ar skrydis per jas neprimena skrydžio per debesis.

Mokslininkai sako, kad tai mažai tikėtina.

Panašus eksperimentas dažnai išreiškiamas klausimu, ar kulka gali praskrieti pro Jupiterį?

Atsakymas į šį klausimą beveik visada bus neigiamas, tačiau paaiškinimas pakankamai įdomus.

Jupiterio vidaus tyrinėjimas yra pagrindinis mokslinės misijos "Juno", kuri jau kelerius metus tyrinėja dujinį milžiną, tikslas.

Naudodamasis įvairiais prietaisais, erdvėlaivis žvalgosi po tankiais planetos debesimis.

Pasak astronomų, svarbu suprasti, kad Jupiteris nėra sudarytas vien tik iš dujų.

Po tankia atmosfera jis turi branduolį ir mantiją.

Tankus Jupiterio branduolys neturi aiškių ribų kaip Žemėje, jis maišosi su viršuje esančia mantija.

Jupiterio mantija yra milžiniškas skysto metalinio vandenilio vandenynas - ypatingos būsenos vandenilis, kuris susidaro esant milžiniškam slėgiui.

Dujos Jupiteryje yra labai suskystintos, jos atrodo ir elgiasi kaip gyvsidabris, tik vandenilis yra 60 % tankesnis už vandenį ir yra veikiamas didžiulio slėgio.

Žmonija kol kas neturi technologijų, kurios galėtų tam pasipriešinti.

Šis Jupiterio vandenynas yra dešimčių tūkstančių kilometrų gylio ir sudaro 80 % pačios planetos spindulio.

Mokslininkai dar neturi tikslios informacijos apie dujinio milžino branduolį, tačiau jo spindulys gali būti perpus mažesnis už visos planetos spindulį.

Remiantis tuo, neįmanoma prasiskverbti pro Jupiterį.

Vienintelis dalykas, kurį galima padaryti, tai praskristi pro išorinius Jupiterio atmosferos sluoksnius.

Taigi, ar įmanoma paleisti kulką pro išorinius planetos atmosferos sluoksnius?

Pirmiausia reikia skrieti aplink Jupiterį viršutinių atmosferos sluoksnių lygyje, o tam reikėtų pasiekti 42,5 km/s greitį.

Greičiausia kada nors žmogaus sukurta kulka skrenda beveik 30 kartų lėčiau.

Toliau laukia dar sunkesnė užduotis - nesudegti viršutinėje Jupiterio atmosferoje, kurios temperatūra siekia 630 °C.

Žemiau šios temperatūros temperatūra sumažėja, tačiau padidėja vėjo greitis ir ima kilti atmosferos slėgis.

Pavyzdžiui, zondas "Galileo" Jupiteryje išsilaikė tik 58 minutes, paniręs 156 km į jo atmosferą, kurioje slėgis siekė 23 atmosferas, o temperatūra - 153 °C.

Kaip žinote, dauguma kulkų sustoja praskrieję vos porą metrų vandens.

Taigi be neįtikėtinai galingo ginklo būtų neįmanoma praskrieti pro Jupiterį.

1994 m. Shoemaker-Levy 9 kometa į Jupiterį rėžėsi 61,4 km/s greičiu.

Kurį laiką šio smūgio pėdsakai net buvo matomi Jupiterio atmosferoje, tačiau ilgainiui joje liko tik smūgio išmestos dalelės.

Jas dabar mokslininkai naudoja Jupiterio stratosferos vėjams matuoti.