Donaldas Trampas

Įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio: Donaldas Trampas reikalauja sąjungininkų karo laivų, tačiau pasaulis tyli

Pasaulis su nerimu stebi kaistantį konfliktą Irane, kuris grasina paralyžiuoti globalią ekonomiką. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, grįždamas iš Floridos, dar kartą pademonstravo savo bekompromisį stilių: jis pareikalavo, kad mažiausiai septynios valstybės pasiųstų savo karo laivus į Hormūzo sąsiaurį, tačiau kol kas sulaukė tik iškalbingos tylos ir diplomatinių išsisukinėjimų.

„Tai jūsų nafta, ne mūsų“: JAV strateginis atsitraukimas

Prezidentas D. Trumpas laikosi aiškios pozicijos – JAV nebeturi būti pagrindinė pasaulio policininkė, sauganti kelius, kuriais teka kitų šalių energijos ištekliai.

„Aš reikalauju, kad šios šalys ateitų ir saugotų savo teritoriją, nes tai yra jų pačių interesas“, – teigė jis, pabrėždamas, kad JAV gavyba leidžia jai būti energetiškai nepriklausomai.

Ypatingas spaudimas nukreiptas į Kiniją. Pasak Baltųjų rūmų, Pekinas net 90 % savo naftos gauna būtent per šį sąsiaurį, todėl JAV administracija tikisi, kad Kinija taps „konstruktyvia partnere“ atblokuojant vandens kelią. 

Tačiau kol kas Pekinas apsiriboja aptakiomis frazėmis apie „visų šalių atsakomybę“.

NATO ateitis ir Izraelio vaidmuo

D. Trumpas nesikuklino pagirti Izraelį, kuris aktyviai bendradarbiauja su JAV saugant laivybą, tačiau kitiems sąjungininkams pasiuntė rūstų perspėjimą. 

Interviu „Financial Times“ jis pareiškė, kad NATO laukia „labai bloga“ ateitis, jei aljanso narės neprisidės prie koalicijos. Tai dar vienas ženklas, kad transatlantinė vienybė braška per siūles, o JAV prezidentas pasiruošęs naudoti saugumo garantijas kaip derybų įrankį.

Karas „baigsis greitai“, bet kaina – milžiniška

Nors naftos kainos jau perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą, JAV pareigūnai bando raminti rinkas. 

Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas prognozuoja, kad konfliktas baigsis per kelias savaites, o pats D. Trumpas žada, kad vos tik nutils ginklai, kainos „nugarmės žemyn“.

Kariniai planai ir Khargo sala:

JAV neatmeta galimybės užimti pagrindinį Irano naftos terminalą Khargo saloje, jei Teheranas toliau blokuos tanklaivius.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) ruošia didžiausią istorijoje naftos rezervų išleidimą – beveik 412 mln. barelių.

Iranas, savo ruožtu, teigia, kad sąsiauris atviras visiems, išskyrus JAV ir jos tiesioginius sąjungininkus, ir nemato priežasčių derėtis su Vašingtonu.

Atsargios sąjungininkų reakcijos

Kol kas D. Trumpo kvietimas burtis į koaliciją atsimuša į diplomatinį atsargumą:

Didžioji Britanija: Premjeras Keiras Starmeris pabrėžia laivybos svarbą, bet vengia rizikuoti savo lėktuvnešiais.

Japonija: Premjerė Sanae Takaichi teigia, kad karinė operacija yra „teisiškai itin sudėtinga“.

Australija: Aiškiai pareiškė – jokių laivų į Hormūzo sąsiaurį nesiųs.

Vokietija: Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas nukirto trumpai: „Ar būsime aktyvūs konflikto dalyviai? Ne“.

Šaltinis: Agencies / The Times of Israel 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder