JAV planuoja atimti iš Rusijos paskutinį didelį užsienio banką

Kovo 7-8 d. į Austriją vyks JAV Iždo departamento delegacija, vadovaujama Anne Morris, pareigūnės, atsakingos už sankcijų vykdymo priežiūrą.

Vienoje Moris ketina susitikti su Austrijos pareigūnais ir "Raiffeisen Bank International" ir supažindinti juos su veiklos Rusijoje rizika.

Pasak "Reuters", Ž. Mauricas reikalaus imtis "atitinkamų priemonių", taip pat informuos RBI vadovus apie gruodžio mėn. priimtą Džo Baideno įsaką dėl sankcijų, dėl kurio Turkijos, Kinijos ir JAE bankai jau pradėjo blokuoti mokėjimus su Rusija.

Ž. Mauricas kalbės apie naujus JAV iždo departamento įgaliojimus, kuriais siekiama "padidinti riziką bankams" ir, grasinant atsijungimu nuo pasaulinės finansų sistemos, paskatinti juos stabdyti su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu susijusius sandorius, pranešė JAV ambasada Austrijoje.

Rusijos valdžia aiškiai leido suprasti, kad nenorėtų, jog "Raiffeisenbank" pasitrauktų, "Reuters" teigė su situacija susipažinęs šaltinis: bankas tebėra vienas iš paskutinių Rusijos piliečių ir įmonių "langų į pasaulį", atlieka mokėjimus užsienio valiuta ir šalyje turi 4 mln. mažmeninių ir 2 600 verslo klientų.

Tačiau banko vadovybė pradeda abejoti: kai kurie aukščiausio lygio vadovai, taip pat ir žemės bankai, kontroliuojantys RBI, pasisako už tai, kad Rusijos verslas būtų nutrauktas.

Iš pradžių "Raiffeisenbank" planavo atsikratyti savo patronuojamosios įmonės Rusijoje iki 2023 m. rugsėjo mėn. Tada Austrijos "Raiffeisen Bank International" vadovybė šį terminą atidėjo iki 2023 m. pabaigos. Tačiau ir jis nebuvo įvykdytas.

Praėjusiais metais "Raiffeisenbank" į savo patronuojančiąją struktūrą atnešė pusę pelno, tačiau Austrijos RBI patyrė didžiausią reguliavimo institucijų ir pareigūnų spaudimą.

Europos centrinis bankas pareikalavo, kad bankas "bet kokiomis priemonėmis" pasitrauktų iš Rusijos, o JAV iždo departamentas vasario mėn. pradėjo tyrimą, įtardamas "Raiffeisen" pažeidus sankcijas.

Nuo vasaros bankas "Raiffeisenbank" nuosekliai ribojo operacijas Rusijos klientams. Liepos mėn. jis uždraudė pervedimus eurais į 14 šalių, įskaitant buvusias sovietines respublikas ir valstybes, tapusias pagrindiniais lygiagretaus importo į Rusiją centrais.

Apribojimai buvo taikomi Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Jordanijai, Kazachstanui, Kirgizijai, Moldovai, JAE, Tadžikistanui, Turkmėnistanui ir Uzbekistanui.

Po mėnesio bankas paskelbė, kad nebepirks ir nepriims grynosios valiutos iš fizinių asmenų, o vėliau įvedė 50 proc. komisinį mokestį už dolerių įnešimą iš kitų bankų.

Vasario mėnesį bankas padidino maksimalų komisinį mokestį už išeinančius pervedimus užsienio valiuta nuo 300 iki 1 000 JAV dolerių.