JAV Senate pristatytas teisės aktas dėl Rusijos pripažinimo terorizmo rėmėja

Iniciatyvos autorių teigimu, tokio statuso suteikimas Rusijai "gerokai padidintų Jungtinių Valstijų turimas priemones nubausti" prezidentą Vladimirą Putiną už karą Ukrainoje, "destruktyvius veiksmus Afrikoje" ir apskritai visame pasaulyje.

L. Grahamas sakė, kad neseniai pasiektas Rusijos susitarimas dėl karinio aljanso su Šiaurės Korėja - "vienu represyviausių režimų planetoje" - buvo paskutinis lašas, ir JAV nebereikia susilaikyti nuo savo sprendimų.

"Raginu administraciją, atsižvelgiant į tai, ką V. Putinas padarė birželio 19 d., padaryti "vau-au" ir pripažinti jo režimą tokiu, koks jis yra: terorizmo rėmėja valstybė", - sakė senatorius.

Savo ruožtu R. Blumentalis pažymėjo, kad Rusija "užsitarnavo" savo vietą "parijų klube", nes Ukrainoje pradėjo "brutalią smurto ir agresijos kampaniją" ir įvykdė "nesuskaičiuojamus žiaurumus ir nusikaltimus žmoniškumui, sėjo terorą ir mirtį tarp tūkstančių nekaltų civilių gyventojų".

"Pripažinus Rusiją terorizmo rėmėja, JAV galės agresyviau kovoti su V. Putino brutalumu ir grėsme, kurią jis kelia laisvei ir demokratijai", - pabrėžė senatorius.

Jei įstatymo projektas bus priimtas, jis leis sugriežtinti sankcijas Rusijai ir sustiprinti kovą su jau galiojančių apribojimų apėjimu.

Be kita ko, JAV galės išplėsti dvigubos paskirties prekių, kurias bus draudžiama eksportuoti į Rusiją, sąrašą ir gerokai apriboti jos suverenumą JAV teismų akyse.

"Tai atvertų kelią Maskvos remiamo terorizmo aukų ieškiniams ir kitoms civilinėms pretenzijoms", - pažymi dokumento autoriai.

Tai ne pirmas JAV politikų bandymas pasiekti, kad Rusija būtų pripažinta terorizmo rėmėja, prilyginta Šiaurės Korėjai, Kubai, Sirijai ir Iranui.

Panašus įstatymo projektas 2022 m. spalį jau buvo pateiktas Kongrese, tačiau prezidento Joe Bideno administracija jo nepalaikė. 

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad Rusijos įtraukimas į terorizmo rėmėjų valstybių sąrašą gali turėti neigiamų pasekmių Ukrainai - visų pirma užkirsti kelią humanitarinės pagalbos tiekimui ir paveikti "grūdų sandorį".

Be to, J. Bideno administracija baiminosi, kad bus nutrauktas bendradarbiavimas su Rusija branduolinių medžiagų srityje.

Tačiau "grūdų sandoris" nebegalioja - Rusija iš jo pasitraukė 2023 m. liepos mėn.

O lapkričio mėn. ji atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ratifikavimą.

Prieš tai ji sustabdė Strateginės puolamosios ginkluotės sutarties (START), kurioje numatyti įsipareigojimai riboti branduolinių kovinių galvučių, tarpžemyninių balistinių raketų ir bombonešių skaičių, galiojimą.

V. Putinas teigė, kad sprendimas buvo priimtas, nes JAV norėjo padaryti Rusijai "strateginį pralaimėjimą" Ukrainoje ir "smelkėsi" į Rusijos branduolinius objektus, turėdamas omenyje patikrinimus, kuriuos numato dokumentas. 

THE MOSCOW TIMES