Jupiteryje ir toliau atsiranda Žemės dydžio tamsios dėmės

Pažymima, kad Jupiteris, žinomas dėl savo garsiosios Didžiosios raudonosios dėmės, saugo dar vieną atmosferos paslaptį: Žemės dydžio masyvius tamsius ovalus ties ašigaliais. 

Jie tai atsiranda, tai išnyksta, juos galima pamatyti tik ultravioletinėje šviesoje, o mokslininkai jų atsiradimą sieja su tornadus primenančiais reiškiniais.

Magnetinės paslaptys

Jupiterio pietiniuose poliariniuose regionuose dažnai, bet ne visą laiką, mat tamsūs ovalai susiformuoja maždaug per mėnesį ir išsisklaido per kelias savaites. 

Jų aptikta tik 75 proc. metinių NASA kosminio teleskopo „Hubble Space Telescope“ atliktų milžiniškos planetos stebėjimų 1994-2022 m. laikotarpiu.

Tamsūs ovalai daug retesni netoli Jupiterio šiaurinio ašigalio, kur jie pasirodo tik keliose iš 25 metinių nuotraukų. 

Ultravioletinėje šviesoje ovalai yra tamsūs, nes sugeria daugiau šviesos nei juos supanti atmosfera.

Tamsūs ovalai

Tai ne pirmas kartas, kai Jupiteryje aptinkami tamsūs ovalai. 

Tačiau XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje atrasti „Hubble“, o 2000 m. - NASA kosminio aparato, mokslininkai juos iš esmės ignoravo.

„Per pirmuosius du mėnesius stebėjimų supratome, kad šios OPAL nuotraukos yra aukso kasyklos. 

Tada pagalvojome, kad iš tikrųjų galime kokybiškai stebėti, kodėl jie atsiranda“, - sakė Kalifornijos universiteto Berklyje studentas Trojus Tsubota (Troy Tsubota).

Besisukantys sūkuriai

Jupiterio atmosferoje yra greitai besisukančių sūkurių. Juos sukelia galingos magnetinio lauko linijos, sąveikaujančios su aukštai virš atmosferos esančiomis įkrautomis dalelėmis ir plazma, sklindančia iš Io, vieno iš Jupiterio palydovų ir vulkaniškai aktyviausios Saulės sistemos vietos.

Virpesiai sklinda iš viršutinių atmosferos sluoksnių ir, judėdami gilyn, silpnėja, tačiau jų sukelta turbulencija sužadina stratosferą ir suformuoja tankaus rūko dėmes.

Vidinis dinamo

Tyrinėti ryšius tarp skirtingų atmosferos sluoksnių yra labai svarbu visoms planetoms, nesvarbu, ar tai būtų egzoplanetos, ar Jupiteris, ar Žemė, sako tyrimo bendraautorius Maiklas Vongas (Michael Wong), Kalifornijos universiteto Berklyje Kosmoso mokslo laboratorijos planetologas:

„Mes matome proceso, kuris jungia viską visoje Jupiterio sistemoje, įrodymus.“

Manoma, kad žinodami, kaip veikia sudėtingi Jupiterio magnetiniai laukai ir atmosferos dinamika, planetologai galės geriau suprasti Žemės ir aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų orų sistemą.