Ką Rusija planuoja Moldovai hibridinio karo instrukcijose?

Nors sekmadienį prie balsadėžių susirinkę moldavai nedidele persvara pasisakė už savo šalies ateitį ES, Kremliaus, kuris jau seniai siekia, kad Rytų Europos šalis patektų į jo įtakos sferą, tai beveik nesustabdė.

Moldovos valdžios institucijos atkakliai tvirtino, kad Rusija ir prorusiškos jėgos ne kartą bandė daryti įtaką balsavimo rezultatams ir taip destabilizuoti padėtį šalyje.

Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnybos direktorius praėjusią savaitę pranešė, kad Moldovos valdžios institucijos išsiaiškino, jog užsienio instruktoriai, susiję su „Wagner Group“, „partizanų stovyklose“ Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje apmokė maždaug 100 jaunų prorusiškų moldavų.

„Mokymo programa apėmė, be kita ko, taktiką mesti iššūkį teisėsaugai, naudoti ginklus ir daiktus, kad būtų padaryti nemirtinų sužalojimų“, - praėjusį ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Alexandru Musteata.

Jie taip pat buvo mokomi „gaminti ir naudoti padegamuosius įtaisus ir patobulintus sprogstamuosius įtaisus, taip pat valdyti dronus su specialiais sprogstamaisiais ar padegamaisiais įtaisais“, pridūrė jis.

JAV įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ taip pat pranešė, kad, Moldovos policijos duomenimis, daugiau kaip 300 moldavų mokėsi protesto taktikos netoli Maskvos esančiame poligone ir kad Kremliui palankaus politiko Ilano Šoro ne pelno siekianti organizacija „Eurasia“ finansavo šiuos mokymus.

ISW duomenimis, Kremliaus valdžia gali planuoti įžiebti protestus per ateinančias dešimt dienų, prieš lapkričio 3 d. įvyksiantį antrąjį prezidento rinkimų turą.

ISW Rusijos tyrėja Christina Harward „Euronews“ sakė, kad Rusija ketina ir toliau bandyti destabilizuoti Moldovos visuomenę.

„Matėme požymių, kad Rusija bando pradėti protestus Moldovoje - ir paversti juos smurtiniais.

 Artimiausiomis savaitėmis Maskva vis dar gali bandyti pasitelkti savo įgaliotinius smurtiniams protestams Moldovoje kurstyti“, - sakė A. Harwardas.

„Labai tikėtina, kad per ateinančias dvi savaites Kremlius pasitelks savo įgaliotinius Moldovoje ir bandys daryti įtaką antrajam balsavimo ratui. 

Maskva taip pat neketina lengvai pripažinti referendumo rezultatų, o Kremlius jau pradėjo tvirtinti, kad balsavimas nebuvo laisvas ir sąžiningas“, - aiškino ji.

Kremliaus pareigūnai jau pareiškė, kad Moldovos valdžia suklastojo rinkimų ir referendumo rezultatus.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad Moldovos valdžia rinkimų kampanijos metu taikė „totalitarinius“ metodus, o vėlesniuose balsų skaičiavimo etapuose „nepaaiškinamai“ ėmė didėti balsų, palaikančių referendumą, skaičius.

M. Zacharova taip pat teigė, kad Vakarai bando paversti Moldovą „rusofobišku NATO priedėliu, kuriam atimtas suverenitetas“.

ISW atstovas Harwardas teigia, kad Maskvai visa tai yra įprastas dalykas. 

„Mes taip pat jau matome, kad daug Rusijos militaristų tinklaraštininkų, įskaitant kai kuriuos tiesiogiai susijusius su Kremliumi, pateikia panašius kaltinimus“.

„Apskritai rinkimų ir referendumo rezultatai neatgrasys Maskvos nuo tolesnio tikslo - susigrąžinti įtaką Moldovai. Galime tikėtis, kad Kremlius artimiausiais metais ir toliau bandys užkirsti kelią Moldovos stojimui į ES.“

Kodėl Rusija kištųsi į Moldovos reikalus?

Moldova Maskvoje plačiai vertinama kaip Vladimiro Putino „rusiškojo pasaulio“ arba „Russkij Mir“ apibrėžimo dalis - sąvoka, kurią V. Putinas dažnai vartoja siekdamas pateisinti visišką Rusijos invaziją į Ukrainą.

V. Putinas teigia, kad jis apima Senovės Rusios arba Kijevo Rusios, buvusios Rusijos imperijos ir buvusios Sovietų Sąjungos teritorijas.

Tarptautinis žiniasklaidos priemonių konsorciumas, įskaitant „The Kyiv Independent“, pernai paskelbė tyrimą, kuriame išdėstyti Kremliaus planai iki 2030 m. įgyti didžiulę Moldovos kontrolę.

Remiantis nutekintais dokumentais, pagrindiniai Rusijos tikslai buvo užtikrinti, kad Moldovos politikai ir apskritai visuomenė būtų neigiamai nusiteikę NATO atžvilgiu ir kad šalyje būtų stiprios prorusiškos įtakos grupės politikoje ir ekonomikoje.

Dauguma Rusijos trumpalaikių tikslų, kuriuos ketinta pasiekti iki 2022 m., žlugo dėl Maskvos visiškos invazijos į Ukrainą, kuri priartino Moldovą prie Europos Sąjungos.

Pažymėtina, kad nutekintame dokumente Padniestrė buvo numatyta kaip separatistinis regionas, kuriame būtų dislokuoti Rusijos kariai.

Nuo 1992 m. Maskva prorusiškoje separatistinėje Padniestrės teritorijoje laikė apie 1 500 karių.

Padniestrė buvo pagrindinis Rusijos kampanijos elementas, įskaitant bandymus papirkti rinkėjus, aiškino Harvardas.

„Padniestrė buvo labai svarbi Maskvai pastaruoju metu stengiantis apeiti Vakarų sankcijas, taikomas Rusijos finansų institucijoms, ir į Moldovą įvežti rusiškus pinigus“, - aiškino ji.

Kremliaus įgaliotiniai Moldovoje papirkinėjo Moldovos rinkėjus rusiškais pinigais, tačiau moldavai galėjo gauti grynuosius pinigus tik per sudėtingą bankinių pervedimų seriją - taip pat ir per Padniestrės bankus.“

Kaip dabar Rusija gali destabilizuoti Moldovą?

ISW ekspertų vertinimu, 2024 m. Moldova yra panaši į Ukrainą nuo 2014 m. iki 2022 m. vasario mėn. ir Kremlius abiejose valstybėse įgyvendino savo hibridinio karo vadovėlio elementus.

Todėl Moldovos prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į ES yra itin svarbūs Kremliaus pastangoms išlaikyti savo įtaką šalyje.

ISW mano, kad ilgainiui Maskva gali bandyti daryti įtaką kitų metų vasarą vyksiantiems parlamento rinkimams, kad būtų išrinkti Rusijai palankūs politikai, galintys sužlugdyti Moldovos stojimą į ES.

Be to, Maskva gali analizuoti ir panaudoti 2024 m. spalio mėn. balsavimo metu surinktą informaciją, kad geriau parengtų savo kandidatus.

Rusija taip pat gali pasinaudoti savo kariniais ir saugumo ryšiais su Padniestre, kad darytų įtaką būsimoms deryboms arba net įsiveržti į visą Moldovą ir ją okupuoti.

ISW teigia, kad invazijos grėsmė šiuo metu yra labai maža, nes Maskvai tektų perdislokuoti daug pajėgų, o tai labai mažai tikėtina, nes šiuo metu Rusija daugiausia dėmesio skiria Ukrainai.

„Karinis konfliktas artimiausiu metu yra labai mažai tikėtinas. 

Rusija šiuo metu neturi pajėgų ar medžiagų, kurių jai reikėtų karinei grėsmei Moldovai kelti.

Tačiau ateityje šios sąlygos gali pasikeisti - viskas priklausys nuo mūšio lauko situacijos Ukrainoje“, - apibendrino Harwardas.

Šaltinis: euronews.com