Kai Egiptas ir Kinija jau klestėjo: mokslininkai papasakojo, kaip gyveno paskutiniai mamutai

Milijonus metų mamutai nuolat keliavo po Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką.

Maždaug prieš 15 000 metų šie milžiniški gyvūnai pradėjo nykti iš savo didžiulio arealo, kol jų populiacija apsiribojo keliomis salomis Arkties vandenyne.

Ilgainiui jie išnyko ir iš šių prieglobsčių, išskyrus vieną išimtį: paskutinė mamutų populiacija gyveno Vrangelio saloje, esančioje už maždaug 140 km į šiaurę nuo dabartinės Čiukotkos šiaurinės pakrantės.

Kai prieš 4000 metų Vrangelio saloje nugaišo paskutinis mamutas, ši rūšis visiems laikams išnyko nuo žemės paviršiaus.

Tuo metu Cheopso piramidė Egipte jau stovėjo pusę tūkstančio metų, o Kinija jau buvo pradėjusi formuotis kaip atskira civilizacija.

Du dešimtmečius Stokholmo universiteto genetikas Love'as Dahlenas ir jo kolegos iš Vrangelio saloje esančių fosilijų išgaudavo DNR fragmentus.

Pastaraisiais metais jie surinko ištisus mamutų genomus.

Mokslininkai padarė išvadą, kad mamutų populiaciją saloje maždaug prieš 10 000 metų sudarė maža, mažiau nei 10 gyvūnų banda.

Kolonija išgyveno 6000 metų, tačiau mamutai kentėjo nuo daugelio genetinių sutrikimų.

Ledynmečio pabaigoje tirpstantis ledynas užliejo šiaurinį Sibiro pakraštį.

"Buvo viena nedidelė mamutų banda, kuri atsitiktinai atsidūrė Vrangelio saloje, kai ji tapo atkirsta nuo žemyno", - sakė daktaras Dahlenas.

Kol žemyne mamutus žudė žmonės ir dėl klimato kaitos nykstančios ganyklos, bandą Vrangelio saloje galima laikyti laimingąja.

Saloje nebuvo nei žmonių, nei kitų plėšrūnų, ir jie nesusidūrė su kitų ganomų žinduolių konkurencija.

Be to, Vrangelio salos klimatas ją pavertė ekologine laiko kapsule, kurioje mamutai vis dar galėjo mėgautis ledynmečio augalų įvairove.

Vrangelio salos populiacija išaugo nuo mažiau nei 10 mamutų iki maždaug 200 mamutų Tai tikriausiai buvo didžiausias mamutų skaičius, kurį galėjo išlaikyti salos augalija

Tačiau Vrangelio mamutų gyvenimas toli gražu nebuvo tobulas.

Keletas saloje įsikūrusių gyvūnų pasižymėjo labai maža genetine įvairove

Kryžminimasis sukėlė daug paveldimų genetinių ligų.

Naujas tyrimas neatskleidžia, kaip tiksliai žuvo Vrangelio mamutai.

Nėra jokių įrodymų, kad dėl to kaltas žmogus: pirmą kartą žmonės saloje pasirodė tik praėjus 400 metų po milžinų mirties.

Dabar daktaras Dahlenas gali tik spėlioti apie tikrąją mamutų išnykimo priežastį.

Visai įmanoma, kad Vrangelio mamutus pražudė tundros gaisras arba juos pražudė Arkties ugnikalnio išsiveržimas.

Daktaras Dahlenas netgi įsivaizduoja, kad migruojantis paukštis į Vrangelio salą atnešė gripo virusą, kuris persimetė į mamutus ir juos išnaikino.

"Mes vis dar turime daugybę galimų paaiškinimų ir vis dar negalime jų susiaurinti", - sakė jis.

Dr. Dahlenas mano, kad naujasis tyrimas yra bloga žinia biologams, bandantiems išgelbėti nykstančias rūšis.

Net jei pavyks atkurti didesnę rūšies populiaciją, ją ir toliau gali kamuoti maža genetinė įvairovė.