Kai JAV bus pernelyg užsiėmusios: šansas parodyti raumenis, kurio laukia ne tik Kinija, bet ir Rusija

„Kalbame apie vertinimą, kiek karinių konfliktų vienu metu gali dalyvauti JAV, „nepertempdamos“ savo jėgų. Ši doktrina neturi konkretaus autoriaus ir net pavadinimo, tačiau jai puikiai tinka sąlyginis „3 karų doktrinos“ pavadinimas.

Ji gali būti taikoma ne tik JAV, bet ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Rusijai, kuri, kaip teigiama, vienu metu gali dalyvauti viename dideliame kare ir viename nedidelio masto kariniame konflikte“, – Alfa.lt sakė Lietuvos karo akademijos dėstytojas dr. Giedrius Česnakas.

Pasaulio centras

Kinija turi vieną galingiausių pasaulyje kariuomenių, tačiau dar nėra jos išbandžiusi kare, o tai, kai kurių ekspertų nuomone, kelia Pekinui pagundą tai padaryti, nes Rusija Ukrainoje aiškiai parodė, kad antra pasaulyje laikyta jos armija tikro karo testo neišlaikė.

Todėl gana paplitusi nuomonė, kad pastaraisiais metais stebėtas įžūlus ir net provokatyvus Kinijos elgesys su kaimynais kaip tik ir yra ieškojimas progos išbandyti savo jėgas.

G. Česnakas su tokiu požiūriu nelinkęs sutikti ir teigė, kad toks Kinijos elgesys su kaimynais veikiau kyla iš šalies istorinės ir strateginės kultūros.

„Senovėje Kinija save pozicionavo kaip pasaulio centrą, ši imperinė ir strateginė kultūra gyva ir šiandien, tik Kinija yra veikiau ne pasaulio, o regiono centras, turintis beprecedentę galią, o į visus kaimynus žiūrima vos ne kaip į vasalus.

Tokia mąstysena gyva jau bent 3000 metų“, – sakė karybos ekspertas.

Tokia vizija preziumuoja, kad mažesnių ir silpnesnių kaimynų interesai ir suverenumas nėra lygus Kinijos, kaip regiono centro, interesams.

Atitinkamai, pačių kinų akimis, provokatyvus jos elgesys ginčytinuose vandenyse yra visiškai teisėtas, o tam patvirtinti jie išsitraukia XIX a. žemėlapius ir parodo „istorines“ savo įtakos zonas.

„Kinija nuolat gąsdina Filipinus ir kitas valstybes, bet abejoju, ar ji siekia sukelti karinį konfliktą. Veikiau Pekinas supranta, kad kaimynai yra nuo jo priklausomi ekonomiškai, todėl kinai gali sau leisti elgtis įžūliau“, – teigė G. Česnakas.

Kartais kinų veiksmai sulaukia atsako ir kyla keistų pasienio konfliktų, kaip keletą kartų įvyko Indijos pasienyje. Susiremdavo kinų ir indų kariai, bet abi pusės savo kariams draudė atidengti ugnį ir susirėmimuose kariai ne šaudė, o mušėsi ginklais ir net lazdomis. Šūviai ar ne – Indija tokiuose susirėmimuose prarado apie 200 kareivių.

Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kinų karo laivas sušaudė viename atole išsilaipinusius Vietnamo kareivius, nes laikė atolą Kinijos teritorija. Vietnamas, realistiškai įvertinęs savo galimybes, neatsakė niekaip.

„Manau, kad per pastaruosius 2 metus nusistovėjo vertinimas, kad Kinija vis dar negali peržengti tam tikrų ribų, nes nėra tokia jau galinga, o kaimynai nėra tiek priklausomi.

Žinoma, tai negalioja Taivanui, kurį Kinija laiko ne daugiau kaip atskilusia jos teritorijos dalimi. Tai nėra suvereni valstybė ir, Kinijos nuomone, ji turi teisę panaudoti karinę galią, kad sumuštų maištininkus. Visiems kitiems kaimynams Kinija prie progos tiesiog primena jų vietą“, – aiškino Alfa.lt pašnekovas.

Jėgų išeikvojimas

Kinija ne kartą yra pareiškusi, kad turi teisę jėga „susigrąžinti“ Taivaną, tačiau susiduria su labai pavojinga kliūtimi – įsitraukti į tiesioginį konfliktą su JAV, nes Taivanas yra amerikiečių „globoje“.

Kaip tik čia ir pritaikoma „3 karų doktrina“. Bendra nuostata yra ta, kad JAV gali vienu metu veikti trijuose regioniniuose vidutinio masto konfliktuose, o įsitraukimas į ketvirtąjį jau reikštų pernelyg didelį amerikiečių jėgų išskaidymą ir pereikvojimą.

„Kalbant apie didesnio masto konfliktus, pavyzdžiui, NATO susidūrimas su Rusija, keliamas klausimas, kiek jėgų JAV galėtų skirti Taivanui ir kiek Europai.

Vidutinių konfliktų atveju galime paminėti Irako ir Afganistano konfliktus. Tuo metu manyta, kad amerikiečiai dar galėjo dalyvauti ir trečiame panašaus masto konflikte, bet tai jau būtų kritinė riba.

Teisybės dėlei reikia pabrėžti, kad ir gausesnių pajėgų dislokavimas Irake ir Afganistane vyko ne vienu metu. Taigi, „3 karų doktrina“ kelia klausimą, kiek JAV yra pajėgi atlikti „pasaulio policininko vaidmenį“ skirtinguose regionuose vienu metu“, – sakė G. Česnakas.

Klausimas sudėtingas ir jį lemia daug kintamųjų, pradedant konfliktų dydžiu ir baigiant Kinijos nuostatomis ir pačių JAV savo potencialo vertinimu, tačiau šiuo metu vyraujanti nuostata yra kaip tik tokia – JAV turi jėgų dalyvauti trijuose konfliktuose ir ne daugiau.

„Karo mokslo požiūriu, tame nėra nieko naujo. Akademikai pateikia net Romos imperijos pavyzdį. „Išsitempusi“ nuo Britų salų iki Sirijos, Roma nebepajėgė susitvarkyti su tai šen, tai ten kylančiomis naujomis grėsmėmis“, – aiškino Alfa.lt pašnekovas.

Kilus karui Ukrainoje, o vėliau ir Izraelyje, ekspertai vėl prisiminė „3 karų doktriną“. Nors JAV juose tiesiogiai ir nedalyvauja, esą turi abiem atvejais skirti daug jėgų ir lėšų partneriams palaikyti.

Viena vertus, JAV nesiunčia į šiuos konfliktus savo pajėgų, tačiau amerikiečiai patys pripažįsta, kad vien jau aktyvi pagalba partneriams lemia problemas ginkluotės gamybos ir turimos ginkluotės kiekio požiūriu. Taigi, klausimas apie JAV galimybes dalyvauti kelete netiesiogiai ir tiesiogiai vienu metu iš esmės lieka neatsakytas.

Vienintelis priešininkas

Pekinas labai pasitiki savo karine galia ir vieninteliu savęs vertu priešininku pasaulyje laiko JAV. Kinus erzina sąjungininkiški JAV santykiai su Pietų Korėja ir Japonija bei Filipinais. Kinijos požiūriu, šios valstybės yra JAV vasalės ir Pekino propaganda nuolat jas taip ir įvardija.

„Sunku pasakyti, kaip Kinija vertina nuosavus šių šalių karinius pajėgumus. Pavyzdžiui, Japonija gali labai greitai padidinti savo karinę galią ir potencialiai net įgyti branduolinį potencialą.

Tuo pat metu matome, kad Pietų Korėja palengva slenkasi balansavimo link – pasisako už didesnį karinį JAV buvimą Ramiojo vandenyno regione, bet tuo pat metu plėtoja ekonominius ryšius su Kinija ir sušvelnino savo retoriką Pekino atžvilgiu“, – teigė ekspertas.

Bet kuriuo atveju Kinijos ir JAV susidūrimo Tolimuosiuose Rytuose tikimybė yra „galvos skausmas“ ne tik šioms šalims, bet ir kitoms valstybėms. Europa gali pagrįstai baimintis, kad tokiu atveju amerikiečiai mes visas jėgas į Ramųjį vandenyną ir Senojo žemyno saugumas priklausys jau vien nuo jo gyventojų.

„Kokias pasekmes patirtų Kinija ir JAV, susigrūmusios Taivane? Amerikiečių atliktos simuliacijos rodo, kad Taivano apgynimas būtų labai sudėtingas ir labai imlus kaštais.

Prognozuojama, kad JAV prarastų daug karo laivų ir porą lėktuvnešių, bet tikėtinai pajėgtų sustabdyti Kiniją, kuri būtų priversta paaukoti labai gausias pajėgas.

Pirmiausia jai tektų užsitikrinti oro erdvės dominavimą, o tai neišvengiamai reikštų didžiulius aviacijos nuostolius, o ir išsilaipinime dalyvaujančių jėgų dydis turėtų būti istorijoje dar neregėto masto“, – aiškino karybos ekspertas.

Taigi, abi valstybės patirtų milžiniškų nuostolių ir tokios perspektyvos suvokimas verčia karo ekspertus permąstyti kai kurias su ginkluote susijusias nuostatas.

Abi pusės turi modernios visų rūšių ginkluotės, bet ką daryti, jei didžioji jos dalis būtų sunaikinta pradinėje konflikto fazėje? Pažangių lėktuvų, jau nekalbant apie laivus, gamyba užtrunka labai ilgai ir abi pusės tikėtinai susidurtų su karinės technikos stygiumi. 

„Todėl JAV jau girdėti svarstymų apie tai, kad negalima remtis vien lėktuvnešiais ir pasistatyti daugiau įprastų karo laivų, kurių praradimas nebūtų toks skausmingas.

Kalbama apie tai, kad didelių nuostolių patyrusios Kinija ir JAV išeikvotų viena kitos jėgas ir įsitrauktų į ilgą karą, kuriame abiem pusėms prireiktų ne tokių pažangių, pigesnių ginklų ir jų reikėtų labai daug“, – pasakojo G. Česnakas.

Kaip bebūtų, konflikto našta būtų milžiniška ne tik kariaujančioms pusėms, bet ir visam pasauliui. Kinija ir JAV yra ekonomiškai priklausomos viena nuo kitos ir jų konfliktas sukeltų didžiulę krizę, o technologinė pažanga sustotų mažiausiai keleriems metams.

Kaip jau minėta, Europą tai paveiktų ne tik ekonominiu, bet ir kariniu požiūriu. „JAV neišvengiamai turėtų perkelti bent jau logistinius pajėgumus iš Europos į Ramiojo vandenyno regioną.

Mums, įskaitant Lietuvą, tai būtų didžiulis rizikos faktorius, nes, Kinijai nusprendus, kad atėjo laikas, numatytas „3 karų doktrinoje“, jį gali mėginti išnaudoti ne tik Pekinas, bet ir Maskva“, – teigė ekspertas.