Jie vyko tranzitu ir gegužės 23 d. kazachų uoste Aktau buvo pakrauti į keltą, kad toliau galėtų tęsti kelionę TTTM.
Kazachstano transporto ministerijos Automobilių transporto ir kontrolės komiteto vadovas Ali Altajus pabrėžė, kad pirmą kartą abiejų šalių istorijoje automobilių transportas gali tiesiogiai pasiekti visus didžiausius valstybių miestus ir vykti tranzitu per jų teritorijas.
Pasak valdininko, šiuo metu iš Kinijos į Europą jūra kroviniai keliauja apie 52 dienas, geležinkeliais - apie 22. Vežant krovinius TTTM, A.Altajaus teigimu, jeigu nebus tarpinių perkrovimų, jie „nuo durų iki durų" nukeliaus per 12 dienų.
TTTM driekiasi iš Kinijos per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą, Turkiją, ir toliau - į Europą. Projekto tikslas - skatinti Kaspijos regiono šalių tranzito potencialą vežant krovinius tarp Azijos ir Europos bei plėsti verslo ryšius su Vakarų Europos ir Baltijos šalimis.
Pirmiausia TTTM yra alternatyva šiuo metu egzistuojantiems transporto koridoriams Šiaurė-Pietūs (eina per Iraną) ir Rytai-Vakarai (Transsibiro magistralė). Ypač jis konkuruoja su per iraniečių teritoriją einančiu ir Rusiją apimančiu Šiaurės-Pietų koridoriumi.
Specialistų teigimu, tai susiję su Irano geopolitine situacija bei šiai šaliai taikomomis sankcijomis, kas irgi kelia pavojų krovinių gabenimui. Taip pat Irano transporto infrastruktūra kol kas negali užtikrinti nepertraukiamų perkrovos darbų ir tranzito.
Rusijai TTTM vystymasis reiškia įtakos Kazachstanui logistikos sektoriuje mažėjimą ir dalies tranzitinių krovinių praradimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą