Kaip Rusija laimi sankcijų karą su Vakarais

Tačiau vietoj laukto žlugimo Rusijos ekonomika sparčiai auga. Trečiąjį 2023 m. ketvirtį Rusijos BVP šoktelėjo net 5,5% ir tai yra įspūdingas rezultatas. Galutiniai visų metų duomenys dar nepaskelbti, tačiau 2023 m. Rusijos BVP augimas turėtų viršyti 3 proc.

Ironiška, bet rusams sekasi dar geriau nei tiems, kurie įvedė jiems sankcijas. JAV ekonomika 2023 m. augo 2,4%, o Vokietijos ekonomika susitraukė. O visos ES augimas buvo mažesnis nei 1 proc. Užuot išvedusi karius iš Ukrainos, Rusija padidino savo kontingentą nuo 190 000 karių 2022 m. vasarį iki daugiau nei 600 000 šiandien.

Nuo 2022 m. vasario iki 2023 m. vasario mėn. vakarų šalys Rusijai taikė plačiausią sankcijų rinkinį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau net ir tikslinės priemonės, nukreiptos prieš kelis tūkstančius Rusijos piliečių, įmonių ir valdžios institucijų, 2022 m. sukėlė tik nedidelį nuosmukį, kurį rusai greitai įveikė.

Taigi, kaip jiems tai pavyko? Labai paprastai. Rusai turi daug aukso, grūdų, naftos ir draugų – ir jie gudriai visa tai panaudojo, kad apeitų sankcijas. Charakteringa, kad tai galėjo numatyti bet kuris patikimas prognozuotojas.

2022 m. kovą G7 narės įšaldė 300 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko atsargų – tuo metu tai buvo maždaug pusė Rusijos užsienio valiutos atsargų. Buvo tikimasi, kad tai sutrins rublį „į miltelius”. Taip neatsitiko.

Vietoj to Rusijos centrinis bankas suskubo susieti rublį su auksu ir šį žingsnį parėmė didžiulėmis aukso atsargomis ir gamybos pajėgumais. Susiejimas galiojo tik tris mėnesius, tačiau tai suteikė Maskvai laiko nukreipti energijos srautus iš Europos į Aziją ir atstatyti likusią ekonomikos dalį, kuriai taikomos sankcijos.

Beveik iš karto Rusija nukreipė savo prekybą energija į Kiniją ir Indiją, siūlydama joms dideles nuolaidas. Šiandien šioms dviem šalims tenka 90% jos žaliavinės naftos eksporto. Į Europą anksčiau patekdavo 40% rusiškos naftos eksporto, o dabar – tik 4-5 proc.

Kad išvengtų Vakarų sankcijų laivybai ir draudimui, rusai sukaupė milžinišką naftos tanklaivių „šešėlinį laivyną”, supirkdami ir nuomodami šimtus laivų, kuriems netaikomos sankcijos.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu Rusija eksportuoja 7,5 mln. barelių naftos per dieną – tik šiek tiek mažiau nei Saudo Arabija.

Rusai taip pat parodė išradingumą ir kreipėsi į draugus, pavyzdžiui, Iraną, Turkiją, Kiniją, Šiaurės Korėją ir Kirgiziją, prašydami pagalbos perkraunant aukštųjų technologijų prekes – mikroschemas, dronus ir automobilius. Pavyzdžiui, per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius vakarietiškų automobilių ir jų dalių importas į Kirgiziją išaugo net 5500 proc.

Rusija išlieka didžiausia pasaulyje deimantų gamintoja ir eksportuotoja. Sankcijų lavina beveik nesutrikdė jų gamybos ir beveik nepaveikė šalies pajamų. Galiausiai, žlugus sovietinei kolūkių sistemai, Rusija tapo didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja. Nepaisant Vakarų sankcijų, per pastaruosius dvejus metus Rusijos eksporto dalis pasaulyje tik didėjo.

Dėl visuotinio atšilimo Rusija ką tik nuėmė dar vieną rekordinį grūdų derlių ir tikisi pagerinti rezultatus, nes Sibiras ir toliau šyla. Putinui nerūpi baltosios meškos – jų turi pakankamai.
NATO „stebuklingi ginklai”, nesvarbu, ar tai būtų HIMARS, ar tankai „Leopard„, neatnešė sėkmės Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui.

O diplomatija nesugebėjo izoliuoti Rusijos: Maskva svarsto visą eilę prašymų įstoti į BRICS. Ekonominis karas baigėsi nesėkme. Kai kas net siūlo imtis precedento neturinčios priemonės – įvesti „sankcijų sankcijas”.

Šiai dienai Rusijos Federacijos centrinio banko turtas yra įšaldytas, t. y. negali būti naudojamas, bet vis dar priklauso Rusijai. Kai kurie užsienio politikos patarėjai siūlo jį konfiskuoti ir perduoti Ukrainai.

Kad ir ką apie tai sakytų teisės ekspertai, tai yra kvailas sumanymas. Konfiskavus Rusijos centrinio banko turtą, beveik visi bus priversti ieškoti alternatyvų doleriui kaip rezervinei valiutai.

Tai nebus lengva, bet kai grasinama prarasti visus pinigus, jei nepatiksite Vašingtonui, rasite būdą. Ir tikrai niekas taip nesuvienys Rusijos žmonių neapykantos Vakarams, paramos Vladimirui Putinui ir pasiryžimo tęsti kovą, kaip vagystė to, kas, jų manymu, yra jų kruvinai uždirbti pinigai – iš tikrųjų taip ir yra.

O kaip, jūsų manymu, reaguos V. Putinas? Na, pirmiausia jis konfiskuos visą Vakarų turtą Rusijoje. Ar JAV iždo departamentas pasiryžęs kompensuoti jų savininkams (daugiausia vokiečiams) nuostolius?

Sankcijos yra pigios ir lengvai įvedamos, bet jos retai kada veikia. Nors jos sudaro rimtų priemonių įspūdį, iš tikrųjų jos tėra ekonominis šou. Ir jos tikrai nepakeitė padėties Ukrainoje. Kijevui trūksta žmonių, pinigų, artilerijos sviedinių – ir net laiko. Vakarams laikas nustoti skolinti pinigus žmogui su skyle kišenėje.

Straipsnio autoriai:

Michaelas Gfølleris yra buvęs JAV Centrinės vadovybės politinis patarėjas, 15 metų dirbęs SSRS ir buvusiose sovietinėse respublikose.

Davidas Rundellas yra buvęs JAV ambasados Saudo Arabijoje vadovas ir knygos „Vizija ar miražas: Saudo Arabija kryžkelėje” (Vision or Mirage: Saudi Arabia at a Crossroads) autorius.