Karas Ukrainoje: gynėjai bepiločiais dronais sunaikino rusų "Baisiausią ginklą pasaulyje"

Karas Ukrainoje. 2022-ųjų vasario 24 d. Rusija, neapsiribojusi Donecko ir Luhansko liaudies respublikų įsteigimu ir Krymo aneksija, užpuolė Ukrainą. Sekite naujausių įvykių kroniką kartu su didžiausiu Vakarų Lietuvoje naujienų portalu VE.lt.

Atnaujinta 15:27 val.

Ukrainiečiai bepiločiais dronais sunaikino rusų "Baisiausią ginklą pasaulyje"

AFU kovotojai kamikadzių dronų grupe sėkmingai likvidavo rusų sunkiąją liepsnosvaidžio sistemą "Solntsepek". Apie tai pranešė žurnalistas Jurijus Butusovas.

Jis sakė, kad Kremeno kryptimi mažiausiai trys kamikadzės dronai iš 63-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados Ukrainos naikintuvai sunaikino Rusijos sunkiąją liepsnosvaidžio sistemą "Solntsepek".

"Oryx" duomenimis, tai jau 23-ias patvirtintas TOC, kurį Rusijos propagandistai vadina "baisiausiu ginklu pasaulyje", praradimas", - pabrėžė A. Butusovas.

Rusija nuo 2023 metų pradžios nacionalizavo 15 karinės pramonės įmonių

Nuo 2023 metų pradžios Rusijos generalinė prokuratūra pasirūpino, kad 15 Rusijos karinės pramonės komplekso įmonių, kurių vertė viršija 333 mlrd. rublių (3,6 mlrd. JAV dolerių), grįžtų valstybės nuosavybėn. Apie tai pranešė „Laisvės radijas“.

Pasak generalinio prokuroro Igorio Krasnovo, tai strateginės įmonės, kurios buvo „neteisėtai privatizuotos“ ir kai kuriais atvejais pateko į išorės kontrolę, o naujieji savininkai esą vykdė „nuoseklią jų naikinimo ir kenkimo šalies gynybiniams pajėgumams politiką“. Pasak I. Krasnovo, įmonių savininkai užsieniečiai „dešimtmečiais nemodernizavo ir nevystė gamybinių pajėgumų, o veiklos pajamos dažniausiai buvo pervedamos į užsienį“.

Anksčiau I. Krasnovas pranešė, kad Rusijos prokuratūra per teismus pasiekė „valstybės kontrolės atkūrimo dešimtyse strateginių įmonių“, kurių bendra vertė siekia trilijoną rublių.

Ieškinių, kuriuose keliami nacionalizavimo reikalavimai, skaičius smarkiai išaugo nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Dar 2020 ir 2021 metais Generalinė prokuratūra pateikdavo tik po tris ieškinius per metus.

Kaip pranešama, pradėjus plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Generalinė prokuratūra pateikė 40 ieškinių dėl daugiau kaip 180 įmonių konfiskavimo vyriausybės naudai, – tai laikoma organizuota privačios nuosavybės karine nacionalizavimo kampanija.

„Welt“: iki Rugsėjo Ukraina susidurs su „kritiniu etapu“ kare su Rusija

Ukrainoje tęsiasi plataus masto karas su Rusija, ir jei Vakarų šalys greitai nesuteiks Kijevui daug daugiau ginklų, Ukrainos valstybės iki rugsėjo laukia „kritinis etapas“, rašo Vokietijos laikraštis „Welt“.

2024 m. Ukraina neturi jokių perspektyvų susigrąžinti rusų užgrobtas teritorijas, teigiama leidinio publikacijoje. Priešingai, Ukrainoje turėtume tikėtis naujų rusų puolimų ir greičiausiai – daugiau teritorinių nuostolių.

Straipsnyje aptariama konflikto Ukrainoje įšaldymo galimybė ir nurodomos priežastys, kodėl tai gali įvykti netrukus. Jame teigiama, kad laikinas karo sustabdymas gali būti naudingas ir Ukrainai, ir Rusijai, nes Ukraina išvengtų tolesnių teritorinių nuostolių, o Rusija išlaikytų palankią padėtį.

„Welt“ publikacijoje taip pat nurodomi iššūkiai, su kuriais susiduria Ukraina, pavyzdžiui, kariniai trūkumai ir nepakankama Vakarų parama, dėl kurių Maskva gali įgyti lemiamą pranašumą, ypač jei Vakarai nepadidins ginkluotės pagalbos. Joje taip pat kritikuojamas Vakarų nenoras visiškai konfrontuoti su Rusija dėl baimės eskaluoti situaciją, teigiant, kad šis nenoras mažina paramą Ukrainai.

Žurnalistai mano, kad karas gali būti nutrauktas jau šiais metais ir abejoja, kad karas tęsis dar daug metų.

Prognozės dėl karo baigties

Kaip neseniai teigė, Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskis, niekas nežino, kada baigsis plataus masto konfrontacija tarp ukrainiečių ir rusų, tačiau pabrėžė, kad Ukrainai svarbu išsilaikyti iki 2024 m.

Šių metų pradžioje Europos užsienio santykių tarybos karinis analitikas Gustavas Gresselis teigė, kad Rusijos Federacija galės išsilaikyti kare prieš Ukrainą maždaug iki 2027–2028 m.

Naujajame Delyje susitiks Ukrainos ir Indijos užsienio reikalų ministrai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pradės dviejų dienų vizitą Indijoje, kur aptars „pasaulinius klausimus“, sakoma tradicinio Rusijos sąjungininko Naujojo Delio pranešime.

D. Kuleba Naujajame Delyje susitiks su Indijos užsienio reikalų ministru S. Jaishankaru, taip pat – su Indijos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju, pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija.

Indija vengia aiškiai pasmerkti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, nors siekia glaudesnių saugumo ryšių su JAV.

Naująjį Delį ir Maskvą ryšiai sieja dar nuo Šaltojo karo laikų, o Rusija tebėra didžiausia ginklų tiekėja daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei.

Su D. Kuleba bus aptariamas „bendradarbiavimas abiem šalims svarbiais regioniniais ir pasauliniais klausimais“, teigiama Naujojo Delio pranešime.

Ministro pirmininko Narendros Modi vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios nupirko šimtus milijonų barelių rusiškos naftos ir taip padidino prezidento Vladimiro Putino karo finansavimo fondą.

Šį mėnesį N. Modi pasveikino V. Putiną su perrinkimu prezidento rinkimuose ir sakė, kad tikisi sustiprinti ryšius ir toliau plėtoti „ypatingus“ dvišalius santykius.

Ukrainos oro gynyba gali numušti rusų raketas „Cirkon“ sistemomis SAMP/T ir „Patriot“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai majoras Ilia Evlašas pareiškė, kad Ukrainos oro gynyba gali numušti Rusijos „Cirkon“ tipo raketas sistemomis SAMP/T ir „Patriot“.

Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „ArmijaInform“.

Kaip sakė „Laisvės radijui“ I. Evlašas, hipergarsinių raketų greitis viršija 5 machus (1 machas – apie 1 200 km per valandą), tačiau Ukraina turi priemonių joms numušti.

„Tai labai greita ginkluotė. Kai dėl raketų „Cirkon“, tai jų greitis – apie 8–9 machus. Tai neįtikėtinas greitis. Tačiau šioms raketoms pasiekus smūgio trajektoriją, jų greitis mažėja. Jis būna apie 4,5 macho. Ir būtent tuo metu mes galime panaudoti savo antibalistinius kompleksus. Tai – SAMP/T, „Patriot“, galintys padaryti didelę žalą ir numušti net ir tokias raketas“, – sakė atstovas spaudai.

Rusija smogė Chersonui

Rusijos invazinės pajėgos apšaudė Chersono centrą, kuriame nukentėjo komercinis pastatas, pranešė Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Rusijos kariai toliau terorizuoja Chersoną. Nuo pat ryto regioniniame centre pranešama apie sprogimus“, – rašė O.Prokudinas.

Jis pažymėjo, kad vienas iš sviedinių pataikė į centrinėje miesto dalyje esantį biurų pastatą. Be to, sprogimo banga išdaužė netoliese esančio namo langus. O.Prokudinas pabrėžė, kad tik per stebuklą ten gyvenanti moteris nepatyrė jokių sužalojimų.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos invazinė kariuomenė per dieną apšaudė 11 gyvenviečių visoje Chersono srityje, sužeisti trys žmonės.

Ukrainos pajėgos atrėmė tris rusų atakas kairiajame Dnipro krante

Rusijos kariuomenė surengė tris nesėkmingus puolimus kairiajame Dnipro krante Chersono srities teritorijoje.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Pietų gynybos pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Pietų gynybos pajėgų operatyvinėje zonoje tęsiasi kasdienė kontrbaterinė kova. Priešas neatsisako savo ketinimų išmušti mūsų dalinius iš užimtų pozicijų“, – rašoma pranešime.

Kairiajame Dnipro krante Chersono srityje okupantai ryžosi tris kartus šturmuoti ukrainiečių pozicijas, bet vėl nesėkmingai.

„Mes liekame savo pozicijose. Priešas, patyręs nuostolių – apie tris dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų, – grįžo į pradines pozicijas“, – pranešė Gynybos pajėgos.

Per parą Orichivo ir Chersono kryptimis priešas prarado 116 kareivių ir 31 ginkluotės ir karinės technikos vienetą.

Be kita ko, buvo sunaikinti du zenitinių raketų kompleksai „Buk“, penkios artilerijos sistemos, minosvaidis, dvi radioelektroninės kovos stotys, vaizdo stebėjimo kompleksas „Murom-M“, 18 automobilių ir šarvuočių, aerofotografavimo stotis, valtis.

Taip pat buvo sunaikinti trys lauko tiekimo punktai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 26 d. Rusijos kariuomenė surengė keturias atakas Orichivo kryptimi.

Ukrainos pareigūnai sulaikė FSB agentus, kurie rengė išpuolius prieš Kijevo televizijos bokštą ir Generalinio štabo dalinius

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) per specialią operaciją sulaikė Rusijos FSB agentų grupę, kuri, be kita ko, rengė raketų smūgius Kijevo televizijos bokštui ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo daliniams.

Tai pranešė UST spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Per specialią operaciją Kijeve ir Odesoje sulaikyti du FSB agentai. Jie rengė raketų smūgius Gynybos pajėgų kariniams daliniams bei energetikos ir telekomunikacijų objektams trijuose regionuose. Agentai ypač domėjosi armijos daliniais, užtikrinančiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo apsaugą, duomenimis apie Gynybos pajėgas Poltavos srityje, taip pat Kijevo televizijos bokštą ir sostinės šiluminę elektrinę“, – rašoma pranešime.

Agentai bandė nustatyti Ukrainos kariuomenės bazavimo vietas, kad vėliau galėtų nusiųsti okupantams atitinkamas koordinates ir taip pakoreguoti oro atakas.

Siekdamas slapta rinkti žvalgybos informaciją, vienas iš Rusijos agentų įsidarbino ekspeditoriumi vienoje Odesos bendrovėje, tiekiančioje maistą Gynybos pajėgų daliniams.

Kitas įtariamasis rinko informaciją apie Kijevo televizijos bokšto techninę būklę po jo apšaudymo 2022 metų kovo mėnesį.

Jis taip pat fotografavo vieną iš šiluminių elektrinių, kuri tiekia elektrą ir šilumą didelei daliai sostinės regiono.

Turimais duomenimis, ši informacija rusams buvo reikalinga priimant sprendimą dėl pakartotinių ar naujų smūgių šiems objektams.

UST darbuotojai laiku atskleidė Rusijos agentų žvalgybinę veiklą ir ją etapais uždokumentavo. Taip pat buvo imtasi priemonių Gynybos pajėgų bazavimo vietoms apsaugoti ir sustiprinta kritinės infrastruktūros objektų apsaugą.

Paskutiniame specialios operacijos etape abu piktadariai buvo sulaikyti su įkalčiais, kai šnipinėjo potencialius okupantų taikinius.

Tyrimo duomenimis, vienas iš priešo bendrininkų yra Odesos maisto pramonės įmonės inžinierius technologas, kitas – 24 metų Kijevo gyventojas.

Šių metų sausio pabaigoje juos nuotoliniu būdu užverbavo FSB kadrinis darbuotojas Maskvoje. Jo tapatybę UST jau nustatė.

Agentai veikė atskirai ir gaudavo piniginį atlygį iš Rusijos už veiklą šalies agresorės naudai.

Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį (valstybės išdavimas karinės padėties sąlygomis). Jiems gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Poltavos srityje buvo sučiupti du FSB agentai, bandę susprogdinti geležinkelį.

Žiniasklaida: Jungtinės Karalystės kariuomenė negalėtų kovoti su Rusija ilgiau kaip du mėnesius

Jungtinės Karalystės kariuomenė negalėtų kovoti su Rusija ilgiau kaip du mėnesius.

Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „The Telegraph“, tai pripažino Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Robas Magowanas.

„Jungtinė Karalystė negalėtų kariauti su Rusija ilgiau kaip du mėnesius“, – pareiškė jis.

Anot generolo, galimuose būsimuose karuose Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos susidurs su „operacine rizika“, susijusia su reikiamų išteklių trūkumu.

„Mes aiškiai leidome suprasti, kad pinigų suma, kurią šiuo metu išleidžiame amunicijai ir kuri yra reikšminga, vis dėlto neatitinka grėsmių, su kuriomis susiduriame“, – sakė R. Magowanas.

Anot jo, Jungtinė Karalystė turi skirti daugiau lėšų vadinamajai integruotai priešraketinei gynybai.

Rusai naktį ir ryte minosvaidžiais ir artilerija apšaudė Sumų sritį

Naktį ir rytą Rusijos kariuomenė du kartus apšaudė Sumų regiono pasienio rajonus ir gyvenvietes, pranešė Sumų srities valstybinė administracija.

„Užfiksuota 16 sprogimų. Buvo apšaudytos Krasnopilio ir Znob-Novhorodsko bendruomenės“, – sakoma pranešime.

Pranešama, kad okupantai iš minosvaidžių apšaudė Krasnopilio bendruomenę. Znob-Novhorodske bendruomenėje įvykdyta artilerijos ataka.

Per Rusijos apšaudymą Chersono srityje sužeisti trys žmonės

Rusijos kariuomenė apšaudė 11 gyvenviečių Chersono srityje, per pastarąją parą buvo sužeisti trys žmonės, pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Vakar priešas apšaudė Tiahynką, Beryslavą, Novoberyslavą, Dnieprovską, Kizomysą, Kačkarivką, Respublikanecą, Odradokamianką, Zolotą Balką, Lvovę ir Chersono miestą“, – teigiama jo pranešime.

Rusijos kariškiai smogė gyvenamiesiems rajonams, apgadindami daugiaaukštį pastatą ir du privačius namus. Taip pat nukentėjo ūkinis pastatas, autobusas ir lengvasis automobilis.

Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti trys žmonės.

Kaip pranešama, kovo 26 d. Rusijos kariškiai iš bepiločio orlaivio numetė sprogmenų Beryslavo mieste, sužeisti du gyventojai.

Rusai apųaudė Nikopolio rajoną iš sunkiosios artilerijos

Rusijos kariuomenė du kartus sunkiąja artilerija apšaudė Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajono bendruomenes, pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Vėlai vakare agresorius dar du kartus smogė Nikopolio rajonui. Jie smogė sunkiąja artilerija į Červonohrihorivkos ir Myrovos bendruomenes. Iššovė apie pusę tuzino sviedinių“, – sakoma jo pareiškime.

Apie žuvusius ir sužeistuosius nepranešama.

Kaip pranešama, kovo 26 d. Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajone per apšaudymą buvo apgadinti privatūs namai, privati įmonė ir elektros linijos.

Iziume trys rusų „šahedai“ smogė gimnazijai, yra sužeistųjų

Kovo 27-osios naktį rusai trimis „šahedais“ smogė Charkivo srities Iziumo miestui, sugriauta gimnazija, sužeistas apsaugos darbuotojas.

Tai feisbuke pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Tyrimo duomenimis, kovo 27 d., apie 3.15 val., priešas surengė bepiločių orlaivių ataką prieš Iziumo miestą. Nukentėjo gimnazija ir aplinkiniai gyvenamieji namai“, – rašoma pranešime.

Per ataką buvo sužeistas 62 metų civilis, švietimo įstaigos apsaugos darbuotojas.

Teisėsaugos pareigūnai rado trijų dronų nuolaužas, pranešė prokuratūra.

Iškelta byla dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).

Kaip anksčiau buvo pranešta, per rusų apšaudymus Charkivo srityje praėjusią parą buvo sužeisti keturi žmonės.

Krymo partizanai: Sevastopolyje okupantai bando apsaugoti įlanką nuo Ukrainos smūgių

Sevastopolyje, laikinai okupuotame Kryme, okupantai bando apsaugoti įlanką nuo Ukrainos gynybos pajėgų smūgių.

Tai „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Po Ukrainos gynybos pajėgų smūgių sparnuotosiomis raketomis ir jūriniais dronais didiesiems desanto laivams „Jamalas“ ir „Azovas“ Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybė sustabdė katerių judėjimą ir pastatė naujas užtvaras prie įplaukos į įlanką“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad okupantai taip pat riboja prieigą prie 91-osios krantinės.

„Mes ir toliau nuolat stebime situaciją Sevastopolio įlankoje“, – pridūrė partizanai.

Kaip jau buvo pranešta, kovo 24 d. Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos didiesiems desanto laivams „Jamalas“ ir „Azovas“, Rusijos Juodosios jūros laivyno ryšių centrui ir keliems infrastruktūros objektams laikinai okupuotame Sevastopolyje.

Per naktį Ukrainos oro gynyba numušė 10 iš 13 rusų paleistų „šahedų“

Per naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 10 iš 13 Rusijos paleistų dronų, per Ukrainos televiziją pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas.

„Naktį Rusijos teroristai dar kartą puolė Ukrainą panaudoję 13 bepiločių orlaivių „Shahed 136\131“. Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 10 dronų“, – sakė jis.

Generalinio štabo duomenimis, pastarąją parą Rusija prieš Ukrainą surengė 5 raketų atakas ir 74 oro antskrydžius.

Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 030 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 030 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų kovo 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 439 190 kareivių.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 904 tankų (+11), 13 216 šarvuotųjų kovos mašinų (+9), 10 931 artilerijos sistemos (+27), 1 019 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 728 oro gynybos priemonių (+1), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 8 578 dronų (+25), 2 015 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 14 539 automobilių (+41), 1 794 specialiosios technikos vienetų (+5).

Rusija formuoja karinius rezervus: analitikai paaiškino, kam ruošiasi okupantai

Rusija formuoja rezervus, kad paremtų Ukrainoje vykstančias karines operacijas, tačiau šios formuotės negalės vykdyti didelio masto puolimų, skelbia JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW).

Remiantis ISW pranešimu, okupantai pradėjo verbuoti personalą į naujai atkurtos Leningrado karinės apygardos (LVO) dalinius. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija patvirtino, kad Leningrado karinės apygardos 44-asis armijos korpusas pradėjo verbavimą Lugos mieste Leningrado srityje.

Anksčiau Kremlius naujai sukurtus dalinius pritraukdavo vykdyti operacijas Ukrainoje. Be to, Rusijos poreikis tęsti operacijas Ukrainoje trukdo platesnėms jos pastangoms kurti reguliarias ginkluotąsias pajėgas. Tai atitinka neseniai ISW atliktą dabartinių Rusijos karinių reformų vertinimą.

„ISW duomenimis, Rusija formuoja rezervus, galinčius paremti dabartines operacijas Ukrainoje. Tačiau mažai tikėtina, kad tokie rezervai veiks kaip darnios didelio masto pajėgos puolimui 2024 m.“, – įsitikinę analitikai. Jie taip pat užsiminė, kad Rusija rengiasi slaptai mobilizacijai.

Ekspertai apie Rusijos puolimą fronte:

Ukrainos karo ekspertas Olehas Ždanovas pareiškė, kad Rusijos kariai dabar negalės įgyvendinti savo pagrindinės užduoties – pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracinių sienų. Pasak jo, okupantų puolimas išsikvėpė, rašo UNIAN.

Ukrainos atsargos generolas Nikolajus Malomužas pažymi, kad, nepaisant kiekybinio pranašumo, Rusijos techniniai ir mobilizaciniai ištekliai yra riboti. Jis teigia, kad okupacinė šalis galės išlaikyti dabartinį kovos intensyvumą tik iki vasaros vidurio.

Tuo tarpu Mukačevo srities valstybinės administracijos pirmininkas Serhijus Gaidajus mano, kad Rusija gali pasinaudoti Vakarų delsimu padedant Ukrainai ir gali pradėti naują puolimą.

Maskvos namai Rygoje bus parduoti iš varžytinių, pinigai bus skirti Ukrainai remti

Latvijos valstybė aukcione parduos sklypą Rygoje ir jame esantį pastatą – vadinamuosius Maskvos namus, kurie anksčiau priklausė Rusijos sostinės vyriausybei ir buvo nacionalizuoti Saeimos sprendimu.

Kaip praneša portalas LSM, tokį sprendimą antradienį priėmė Latvijos ministrų kabinetas.

Maskvos namai ir po jais esanti žemė bus perduoti Finansų ministerijai, kuri leis įmonei „Valstybinis nekilnojamasis turtas“ parduoti šį turtą iš varžytinių, nusprendė Latvijos vyriausybė. Parduoti galima tik visą objektą: ir pastatą, ir žemę. Valstybinės žemės tarnybos kadastro duomenimis, sklypo kaina – 517 083 eurai, o pastato – 2 348 340 eurų.

Aukcione gautas lėšas (atskaičius administravimo išlaidas) planuojama perduoti Ukrainai remti, todėl Saeimai bus teikiamos specialios Ukrainos gyventojų rėmimo įstatymo pataisos.

Iki nacionalizavimo Maskvos namai priklausė struktūroms, kurių tikrieji savininkai yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Latvijos Saeimos sprendimas nacionalizuoti Maskvos namus Rygoje neliks be atsako. Oficiali URM atstovė Marija Zacharova pagrasino Latvijai „griežtais ir itin skausmingais“ žingsniais.

Pagal Čekijos iniciatyvą Ukraina gali gauti dvigubai daugiau artilerijos sviedinių – 1,5 milijono

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pareiškė, kad pagal Čekijos iniciatyvą Ukraina gali gauti 1,5 mln. sviedinių vietoj anksčiau žadėtų 800 tūkst., pranešė „Ukrinform“.

„Mes galime padaryti daug daugiau, nei pradžioje paskelbtas kiekis“, – interviu „Bloomberg“ sakė J. Lipavskis, paminėjęs 1,5 mln. sviedinių.

Pasak jo, Čekijos pasiūlymas jau padeda Ukrainai „geriau kovoti“, nes Ukrainos kariuomenė „žino, kad turės naujų sviedinių atsargų, ir tai pakeitė jų požiūrį į turimų atsargų panaudojimą“. Tačiau J. Lipavskis pridūrė, kad vien Čekijos iniciatyvos nepakanka Ukrainai palaikyti.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose paskelbė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. 155 mm ir 300 tūkst. 122 mm). Iniciatyvą nupirkti juos Ukrainai palaikė keliolika Europos Sąjungos narių. Kovo 25 d. Islandija paskelbė tam skyrusi 2 mln. eurų.

Rusijos oro gynybos operatoriai baudžiami už Ukrainos dronų atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas

Rusijos armijos kariškiai iš oro gynybos dalinių baudžiami už sėkmingas Ukrainos bepiločių orlaivių atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi partizaniniu judėjimu „Ateš“.

Judėjimo agentas pažymi, kad Rusijos oro gynybos pajėgos susiduria su dideliais sunkumais kovoje su dronais dėl nepakankamo radiolokacinių stočių efektyvumo atpažįstant tokius objektus – jos jų tiesiog nemato. Šis veiksnys labai apsunkina operatyvų reagavimą ir veiksmus prieš Ukrainos bepiločius orlaivius.

„Regionuose, kuriuose yra potencialių objektų atakoms, gyventojai nerimauja dėl oro gynybos sistemų bejėgiškumo. Jie jaučiasi pažeidžiami ir bejėgiai, o tai kelia įtampą ir reikalauja skubių valdžios priemonių civilių saugumui užtikrinti“, – sakoma judėjimo pranešime.

Atsižvelgdami į situaciją, pažymi „Ateš“, kai kurie vadai ir toliau kuria mobiliąsias greitojo reagavimo grupes, tačiau Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai naftos perdirbimo gamykloms rodo nepakankamą parengimą ir nesupratimą, kaip efektyviai naudoti tokias grupes. Rusijos ginkluotosios pajėgos neturi tokios patirties kaip Ukrainos gynybos pajėgos, kurios kasdien sėkmingai demonstruoja savo efektyvumą kovoje su Irane pagamintais bepiločiais orlaiviais.

„Rusijos oro gynybos dalinių vadovybė imasi griežtų priemonių prieš kariškius: pažeminami jų kariniai laipsniai, skiriamos nuobaudos, o kraštutiniais atvejais jie siunčiami į karą Ukrainoje. Tai kelia papildomą įtampą ir stresą kariškiams“, – pažymi „Ateš“.

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos gynybos pajėgos bepiločiais orlaiviais smogė 12-kai Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

Pasak Didžiosios Britanijos žvalgybos, pastarieji Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms išvedė iš rikiuotės dideles naftos įmones, o tai atsiliepė Rusijos ekonomikai, tačiau vargu ar pati Rusija galės apsiginti nuo tolesnių atakų.

Ukrainai – paskola iš Pasaulio banko

Ukraina sulauks 1,5 milijardo JAV dolerių paskolos iš Pasaulio banko, skelbia Ukrainos finansų ministerija. Paskolos garantuotojais tapo Japonija ir Jungtinė Karalystė. Japonija garantuos 984 milijonus JAV dolerių, Jungtinė Karalystė – 516.

Nurodoma, kad Ukrainą paskola pasieks kovo pabaigoje.

Ukrainos gynybos ministerijoje – naujas struktūros vienetas

Ukrainos gynybos ministerija įkūrė naują struktūrinį vienetą -Logistinės paramos planavimo departamentą. Pasak spaudos pranešimo, departamentas vystys metinį kariuomenės paramos planą, kad įgyvendintų svarbiausius prašymus dėl būtiniausių reikmenų, kaip maistas, apranga, degalai ir kita įranga, rašo „Kyiv Independent“.

Gynybos ministro pavaduotojas Vitalijus Polovenka pabrėžė, kad šis planas gali minimalizuoti greitų pagalbos prašymų skaičių, kuris per karo su Rusija laikotarpį paveikė minėtų reikmenų kokybę ir kainą.

„Suprantame, kad per karą tokių prašymų neišvengsime, bet galime sumažinti jų skaičių“, – teigė V.Polovenka.

Teigiama, kad departamento specialistai įvertins rinkos sąlygas, seks kainas, stebės sumas, už kurias perkama.

Per pastaruosius dvejus metus Ukrainos gynybos ministerija susidūrė su keletu didelių korupcijos skandalų, kuriuose buvo minimi maisto produktų pirkimai už išpūstas kainas.

Kaltinimai korupcija buvo iškilę, kai ministerija už gerokai išpūstas kainas įsigijo vasarines striukes, užuot pirkusi žiemines. Dėl skandalo buvo priverstas pasitraukti tuometinis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Iš J.Bideno lūpų – žodžiai apie didesnius mokesčius ir pagalbą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas per susitikimą su rinkėjais Šiaurės Karolinoje pavadino Vladimirą Putiną skerdiku ir kalbėjo apie būtiną paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai. JAV prezidento rinkimuose vėl dalyvausiantis J.Bidenas šįkart pirštu dūrė į amerikiečius milijardierius ir teigė, kad jiems pakėlus mokesčius būtų galima pasirūpinti ir ukrainiečiais.

„Žinote, kiek milijardierių yra Amerikoje? Dabar turime tūkstantį milijardierių. Žinote, kiek jie vidutiniškai sumoka federalinių mokesčių? 8,2 procento.

Norėtumėte su milijardieriais pasikeisti mokesčiu?, – nusijuokė į žmones kreipdamasis J.Bidenas. – Bet žinote ką? Jeigu jie mokėtų 25 procentus, žinote ką tai padarytų? Tai per kitus 10 metų leistų surinkti 400 milijardų JAV dolerių. Įsivaizduokite, ką galėtume su tai padaryti.

Mes fundamentaliai nukirstume federalinį deficitą. Pasirūpintume namų priežiūra. Galėtume padaryti daug dalykų. Galėtume galiausiai pasirūpinti, gindami Ukrainą nuo skerdiko V.Putino.“

Po šių žodžių pasigirdo plojimai.

Ukraina smogė masinį smūgį Sevastopoliui ir atakavo naftos saugyklą Simferopolyje. Yra aukų

Ekrano nuotr.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Kryme. Kovo 23 d. vakare į Sevastopolį įskriejo daugiau kaip 10 raketų.

Rusijos paskirtas miesto gubernatorius Michailas Razvozžajevas šį smūgį pavadino "masiškiausiu pastaruoju metu".

Jis sakė, kad 65 metų vietos gyventojas žuvo, kai sviedinio fragmentas pataikė į namo dalį. Be to, buvo sužeisti keturi žmonės: trys vyrai ir moteris.

Razvozžajevas pridūrė, kad vienas iš sviedinių pataikė į "biurų pastatą" Rudnevos gatvės rajone.

Vietinio telegramų kanalo "Krymo vėjas" duomenimis, buvo pataikyta į Rusijos Juodosios jūros laivyno pagrindinį specialųjį ryšių centrą.

Tą pačią informaciją patvirtino ir OSINTtechnical projektas, pažymėdamas, kad objektas buvo atakuotas trimis Didžiojoje Britanijoje pagamintomis sparnuotosiomis raketomis "Storm Shadow".

Pasak "The Insider" korespondento Sevastopolyje, vietovė yra buvusiame Ukrainos karinio jūrų laivyno štabe įsikūręs karinis raketų ieškotojų padalinys ir FSB dalis.

AFU strateginė vadovybė tarp taikinių, kuriems buvo smogta Sevastopolyje, taip pat įvardijo Juodosios jūros laivyno ryšių centrą.

Be to, buvo smogta dideliems desantiniams laivams "Jamal" ir "Azov", tvirtino Ukrainos kariškiai. AFU karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas išreiškė padėką lakūnams ir jūreiviams už "sėkmingą kovinį darbą".

Kremliaus kanalas, remdamasis "šaltiniais Gynybos ministerijoje ir tarp kariškių", rašė, kad ukrainiečiai smogė "gerai užmaskuotam vadavietei, kurioje tuo metu buvo dislokuota daugiau kaip dvi dešimtys karininkų".

Kitas smūgis buvo suduotas į Rusijos jūrų pėstininkų dislokacijos vietą. Iš viso žuvo 34 kariškiai, 11 iš jų - karininkai, dar apie 40 kariškių buvo sužeisti, teigė šaltiniai.

Belbeko aerodrome esantys trys lėktuvai Su-27 taip pat nukentėjo nuo numuštų raketų nuolaužų, vienas iš jų patyrė "labai rimtų" pažeidimų, sakė jie.

Netoli Simferopolio, Gvardeisko kaime, buvo atakuojama naftos saugykla.

Vietos tinklaraščiuose paskelbtas gaisro vaizdo įrašas. Netoli naftos bazės esančių privataus sektoriaus namų gyventojai buvo evakuoti. Rusijos gynybos ministerija išpuolių nekomentavo. 

Pažeisti rusų desantiniai laivai - "Azov" ir "Jamal": Rusijos Juodosios jūros laivynas dabar funkciškai neveikia 

Ekrano nuotr.
Pasak britų ministro, Rusijos laivai Juodojoje jūroje plaukioja nuo 1783 m. ir dabar turi slėptis uostuose.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas pakomentavo smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno desantiniams laivams "Jamal" ir "Azov".

Kovo 24 d. jis tinkle X rašė, kad apskritai Rusijos Juodosios jūros laivynas yra funkciškai neaktyvus, o jo laivai priversti laikytis uostuose.

Didžiosios Britanijos gynybos vadovas pažymėjo, kad Rusijos laivai Juodojoje jūroje plaukioja nuo 1783 m., tačiau dėl vykstančio karo Ukrainoje Rusijos laivynas patyrė didžiulę žalą.

"Putino tęsiama neteisėta Ukrainos okupacija daro didžiulę žalą Rusijos Juodosios jūros laivynui, kuris šiuo metu yra funkciškai neaktyvus", - rašė Shappsas.

Pasak ministro, net uostuose Rusijos laivai nėra saugūs ir skęsta dėl raketų atakų.

 Rusijoje pradėta masinė itin galingų trijų tonų aviacinių bombų gamyba

Organizatorių nuotr.

Rusai pradėjo masinę trijų tonų aviacinių bombų FAB-3000 gamybą. Tai pranešė Rusijos gynybos ministerija po žinybos vadovo Sergejaus Šoigu kelionės į karinio-pramoninio komplekso gamyklas Žemutinio Naugardo srityje, rašo UNIAN.

„Sergejus Šoigu buvo informuotas, kad įmonėje nuo šių metų vasario mėnesio pradėta masinė FAB-3000 gamyba“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

FAB-3000 yra nevaldoma bomba, sukurta dar Sovietų Sąjungoje. Kol kas nežinoma, ar joje bus sumontuotas naujas valdymo modulis.

Rusijos duomenimis, bombas FAB-3000 oficialiai gali naudoti tik tolimojo nuotolio bombonešis Tu-22M3, tačiau jis nėra pritaikytas naudoti bombas su valdymo moduliu.

Vienas iš pagrindinių šaudmenų su šiuo moduliu nešėjų yra fronto bombonešis Su-34, tačiau jis savo ruožtu oficialiai nėra FAB-3000 nešėjas.

Kaip rašo UNIAN, galbūt vėliau Su-34 ir Tu-22M3 bus atitinkamai modernizuoti. Formaliai tam nėra daug kliūčių, nes maksimali Su-34 kovinė apkrova siekia 12 tūkstančių kilogramų, kai kovos spindulys – 1000 kilometrų.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Rusijoje pradėta masinė itin galingų trijų tonų aviacinių bombų gamyba

Ukrainos gynybos pajėgos stabilizuoja padėtį rytuose, sako vyriausiasis vadas

Gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje, sakė šalies vyriausiasis vadas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sakė telefonu aptaręs situaciją fronte su Prancūzijos armijos vadu.

„Informavo jį apie situaciją mūšio lauke“, – feisbuke rašė jis. Apie ta, kad Ukrainos gynybos pajėgoms šiuo metu pavyko stabilizuoti padėtį Ukrainos rytuose. 

Syrskys dėkoja Prancūzijos vyriausybei už nuolatinę ir nuoseklią paramą Kijevui.

V. Zelenskis ES lyderiams: neribota Rusijos grūdų prieiga prie Europos rinkos yra nesąžininga

Ketvirtadienį per Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „nesąžininga“ leisti nevaržomai importuoti Rusijos grūdus, bet apriboti importą iš Ukrainos.

„Rusijos prieiga prie Europos žemės ūkio rinkos vis dar neribojama“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis. „Ukrainos grūdai išpilami ant kelių ar geležinkelio bėgių, o rusiška produkcija vis dar vežama į Europą, taip pat ir prekės iš Putino kontroliuojamos Baltarusijos – tai nesąžininga“, – sakė V. Zelenskis.

ES valstybės narės ir įstatymų leidėjai trečiadienį susitarė riboti Ukrainos žemės ūkio prekių importą be muito. Tai buvo leista, kai Rusija pradėjo invaziją, tačiau kilo įnirtingi ES ūkininkų protestai.

Pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles Rusijos žemės ūkio produktų importas iki šiol buvo atleidžiamas nuo ES importo muitų. Nors ES nuo 2022 m. taiko sankcijas įvairioms Rusijos ekonomikos sritims, į žemės ūkio ar trąšų sektorių kol kas nenusitaikė, nes bijo destabilizuoti pasaulinę grūdų rinką ir pakenkti aprūpinimą maistu Azijoje ir Afrikoje.

Ministrė: Čekija perdavė Ukrainai paskutinius turėtus rusiškus sraigtasparnius Mi-24

Čekija perdavė Ukrainai paskutinius rusiškus sraigtasparnius Mi-24, kurių šalis dar turėjo. Šią informaciją leidiniui „Deník N“ patvirtino Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, rašo UNIAN.

Žiniasklaida primena, kad prieš dvi savaites Čekijos vyriausybė slaptumo režimu patvirtino sprendimą perduoti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai paskutinę sovietinių laikų sraigtasparnių siuntą. Tada J. Černochova atvyko į posėdį slaptu dokumentu ir pasiūlymu, kuriam kabinetas vėliau pritarė.

„Mes nebeturime įrangos, kurią būtų galima paaukoti“, – pažymėjo ministrė.

Čekijos armija tikisi pakeisti senus sovietinius sraigtasparnius naujomis amerikietiškomis mašinomis – „UH-1Y Venom“ ir „AH-1Z Viper“.

V. Zelenskis susitiko su R. Baueriu ir pareiškė, kad Ukrainai skubiai reikia papildomų oro gynybos sistemų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu, per kurį buvo aptartos galimybės aktyvinti Aljanso koordinacinį vaidmenį remiant Ukrainą, ypač stiprinant jos gynybinius pajėgumus.

Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

Ukrainoje dėl turto grobstymo sulaikytas kariuomenės pareigūnas

Ukrainoje sulaikytas kariuomenės pareigūnas, kaltinamas pasisavinęs daugiau nei milijono dolerių vertės lėšas, skirtas pirkti maistą kariuomenei, ketvirtadienį pranešė tyrėjai.

Įtariamasis, kurį Ukrainos žiniasklaida įvardijo kaip Oleksandrą Kozlovskį, dirbo maistą Ukrainos kariams pirkusio karinio skyriaus viršininku. „Nuo 2022 iki 2023 m. pareigūnas įsigijo nepagrįsto turto už beveik 58 mln. grivinų (1,5 mln. JAV dolerių)“, – pranešė Valstybinis tyrimų biuras. Užuot išleidęs pinigus kariškių maistui, jis juos panaudojo įvairiems pirkiniams, įsigijo butą Kyjive, dešimtis žemės sklypų ir automobilį.

Kovos su korupcija kampanijos „Naši Groši“ („Mūsų pinigai“) dalyviai savo svetainėje paskelbė, kad O. Kozlovskis nukreipė pinigus per privačias įmones ir šeimos narius, o maistas nebuvo pristatytas.

Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą, prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą žadėjo kovoti su korupcija, šalyje paplitusia dar prieš karą. 2023 m. rugpjūtį jis atleido iš pareigų visus pareigūnus, regionuose buvusius atsakingus už karių verbavimą, kai kurie už atlygį taikė išimtis.

Rusai apšaudė Veletenskės gyvenvietę Chersono srityje, žuvo moteris

Ketvirtadienį rusai apšaudė Chersono srities Veletenskės gyvenvietę, žuvo moteris.

Tai „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Rusijos kariuomenė ir toliau žudo Chersono srities gyventojus“, – rašoma pranešime.

Kaip pažymima, priešas apšaudė Veletenskę, smogė gyvenamajam sektoriui. Per apšaudymą buvo sunkiai sužeista namo kieme buvusi 70 metų moteris, jos širdis sustojo greitosios pagalbos automobilyje.

Prezidentas Briuselyje pakvietė ES šalių vadovus kuo greičiau pradėti stojimo derybas su Ukraina

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje, paragino Europos Sąjungos (ES) vadovus didinti karinę paramą Ukrainai ir spartinti jos integraciją į ES. Lietuvos valstybės vadovas taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į Europos gynybos pramonės plėtrą.

„Karinė pagalba Ukrainai šiandien yra svarbiausias darbas, kurį privalome visi kartu padaryti. Nuo 2014 m. Vakarų valstybių braižomos dirbtinės „raudonosios linijos“ niekur neveda, tik stabdo mus pačius. Mes privalome kur kas efektyviau išnaudoti jau turimus įrankius, tokius kaip Europos taikos instrumentas, ir kurti naujus“, – kreipdamasis į ES valstybių vadovus, sakė prezidentas G. Nausėda.

Šaltinis: Rusijos raketos buvo nukreiptos į Ukrainos žvalgybą

Beveik visos kovo 21 d. į Ukrainos sostinę paleistos Rusijos raketos buvo nukreiptos į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) objektus, „Ukrinform“ sakė gerai informuotas šaltinis Ukrainos žvalgyboje.

„Dauguma kovo 21 d. prieš Kijevą panaudotų raketų buvo nukreiptos į HUR objektus. Jos nepasiekė taikinių, visos buvo numuštos“, – sakė šaltinis.

Ketvirtadienį Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės numušė dvi balistines ir 29 sparnuotąsias raketas, Rusijos pajėgų paleistas į Ukrainą. Per ataką Ukrainos sostinėje buvo sužeista 13 žmonių.

JAV ambasadorė NATO: nematome, kad Rusijos ataka prieš Baltijos šalis būtų neišvengiama

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith sako, kad šiuo metu nėra indikacijų apie neišvengiamą Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis. Nepaisant to ambasadorė tikina, kad Aljanso šalys daro viską, jog būtų pasiruošusios reaguoti greitai, jei situacija pasikeistų.

O. Syrskis aptarė situaciją fronte su Prancūzijos kariuomenės štabo viršininku

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis telefonu aptarė situaciją mūšio lauke su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo viršininku armijos generolu Thierry Burkhard`u.

Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

„Telefonu kalbėjausi su Prancūzijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo viršininku armijos generolu Thierry Burkhard`u. Informavau jį apie situaciją mūšio lauke. Pirmiausia apie tai, kad šiuo metu Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti padėtį Rytuose“, – pažymėjo O. Syrskis.

Jis padėkojo Prancūzijos vyriausybei ir prancūzų tautai už nuolatinę ir nuoseklią paramą Ukrainai.

JAV ambasadorė NATO: Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina siūlymus Aljanso šalims siųsti karius į Ukrainą

Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą karių siuntimo į Ukrainą idėją, sako Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith. Vis dėlto, pažymi ji, Baltieji rūmai palankiai vertina E. Macrono rodomą iniciatyvą, ieškant būdų, kaip padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai.

„JAV atsakymas dėl kai kurių Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono siūlymų yra labai aiškus. Baltieji rūmai išreiškė abejones dėl bet kurios valstybės karių siuntimo į Ukrainą. Pastaruosius dvejus metus tikrai stipriai stengėmės, kad NATO neįsitrauktų į Rusijos karą Ukrainoje“, – Baltijos šalių žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Smith.

Ekspertas: Jau vasarą fronte gali atsirasti 300 tūkst. naujų okupantų

Po rinkimų Rusijoje bus atnaujinta masinė mobilizacija, o jau vasarą fronte gali atsirasti 300 000 naujų okupantų.

"Jie kurį laiką nevykdė mobilizacijos, tik samdė pagal sutartis. Bet jei 2023 m. pirmąjį pusmetį jie kas mėnesį pagal sutartis įdarbindavo po 30 tūkst. žmonių ir jiems to pakako, tai 2023 m. antrąjį pusmetį šis skaičius jau sumažėjo iki 20 tūkst.

O tai vos padengia mėnesio nuostolius.

Šiemet jie paprastai per mėnesį įdarbina po 10 tūkst. žmonių, o tai nė iš tolo nepadengia per tą patį laiką patirtų nuostolių", - interviu sakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono "Aidar" kuopos vadas Jevgenijus Dikijus.

Pasak Dikijaus, nors mobilizuoti rusus buvo uždrausta, jie ėmėsi visiškai kraštutinių priemonių. Visų pirma jis priminė, kokių šalių piliečius paėmė į nelaisvę AFU, įskaitant Azijos ir Afrikos šalis.

Mobilizacija Ukrainoje

Kaip pranešė UNIAN, A. Wildas teigė, kad 500 tūkst. žmonių mobilizacija Ukrainoje yra kritiškai būtinas minimumas.

"Tiesą sakant, šių 500 tūkst. mums reikia vakar, jei ne užvakar, - sakė jis.

Pasak jo, pokalbis apie šią mobilizaciją turėtų vykti ne 2024 m. kovą, o kažkur 2022 m. rugsėjį-spalį.

Jis paaiškino, kad norint kovoti su priešu, kurio pajėgos yra daug mažesnės už to priešo pajėgas, reikia turėti technologinį pranašumą, maždaug tokį, kokį turėjo Vakarų koalicija prieš husių kovotojus, kai modžahedai ant asilų kovojo prieš lėktuvnešius ir sparnuotąsias raketas.

Esant tokiam pačiam technologiniam lygiui, kaip pabrėžė Dikija, neįmanoma pastatyti vieno mūsų naikintuvo prieš 10 okupantų.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmygalas sakė, kad įvertinimas parodė, jog 500 000 ukrainiečių mobilizacija nėra būtina, atsižvelgiant į fronto linijoje vykstančias rotacijas ir gaunamą ginkluotę.

Rusijos kariuomenė teigia užėmusi dar vieną kaimą prie Avdijivkos

Rusija ketvirtadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą rytų Ukrainoje, maždaug už 10 km nuo Avdijivkos miesto, kuris praėjusį mėnesį atiteko Rusijos pajėgoms.

Tai jau antras kaimas į vakarus nuo Avdijivkos, kurį Maskva teigė užėmusi šią savaitę

„Rusijos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Tonenkės kaimą“, – savo kasdieniame pranešime teigė Rusijos gynybos ministerija, įvardydama nedidelį kaimą prie upės su keliomis gatvėmis.

Antradienį Rusija pranešė, kad jos pajėgos perėmė Orlivkos – kaimo, esančio maždaug už 4 km į vakarus nuo Avdijivkos – kontrolę.

Rusija užėmė Avdijivką praėjusį mėnesį po vieno kruviniausių mūšių per dvejus metus trunkantį karą ir pavadino tai lūžio tašku.

NATO karinio komiteto pirmininkas: propaganda negali nuslėpti to, kad V. Putinas Ukrainoje strateginių tikslų nepasiekė

Rusija desperatiškai bando sukurti galingos valstybės įvaizdį, tačiau to, kad į Rusiją iš Ukrainos kariai grįžta karstuose, jokia propaganda nenuslėpsi, kalbėjo Kyjivo saugumo forume dalyvavęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.

„Rusijoje... pasirinkimo nėra, yra tik jėga. O teisinė valstybė – viso labo fasadas. Tai vaidinimas, kurį valdžia rengia, kad apkvailintų žmones, jog ir jie jame dalyvauja“, – pirmojo savo vizito nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios metu sakė admirolas.

R. Baueris pabrėžė, kad, aneksavusi Krymą, Rusija parodė akiplėšišką nepagarbą taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, o 2022 m. vasario 24 d. jos valdžia galutinai nusiplėšė savo kaukę ir visam pasauliui parodė savo tikrąjį veidą.

Partizanai okupuotame Sevastopolyje aptiko Rusijos karinės įrangos buvimo vietą

Ekrano nuotr.

Ukrainos partizanai aptiko rusų karinės įrangos buvimo vietą okupuotame Simferopolyje. Rusijos kareiviai savo įrangą slepia autobusų stoties teritorijoje, kuria naudojasi civiliai gyventojai, remdamasi pasipriešinimo judėjimu „ATESH“, praneša portalas „RBK-Ukraina“.

„Mūsų agentams pavyko nustatyti okupacinio dalinio buvimo vietą mazgo stoties „Ostriankove“ rajone, kuri yra miesto tipo Gvardijiskės gyvenvietėje“, – sakoma pranešime.

Partizanai sužinojo, kad Lenino gatvėje esančios stoties autobusų stoties rajone yra apie 11 karinių sunkvežimių ir 122 „D-20“ arba „D-30“ tipo haubicų.

„Tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos kariuomenė transporto infrastruktūros objektų teritorijoje įkurdina karinę techniką ir personalą, siekdama toliau kaltinti Ukrainos gynybos pajėgas išpuoliais prieš civilinius objektus“, – pažymėjo „ATESH“.

Partizanų veikla okupuotame Kryme

Neseniai partizanai užfiksavo ir sekė Rusijos radiolokacinę stotį okupuotame Kryme. Po įvykio okupantų transporto priemonės buvo nutemptos į karinio aerodromo pusę.

Be to, „ATESH“ užfiksavo, kaip į okupuotą Simferopolį Kryme atvyksta Rusijos karinė technika, kuri vėliau bus perkelta į frontą.

Partizanai taip pat užfiksavo Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgų padidėjimą Kryme po sėkmingų Ukrainos smūgių į aerodromą Gvardijiskės kaime.

Kitą dieną partizanai aptiko Rusijos raketų sandėlių vietą okupuoto Krymo teritorijoje.

Trečiadienį tapo žinoma, kad pasipriešinimo judėjimas aptiko naujai atvykusių užpuolikų technikos, skirtos personalui judėti okupuotame Džankojoje.

Britų žvalgyba: Rusijos pažanga prie Avdijivkos sulėtėjo

Rusijos okupantai sulėtino savo žygį į vakarus nuo Avdijivkos Donecko srityje, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Pasak jos, Rusijos pajėgos ir toliau koncentruoja operacijas Donecko srityje, kur joms pavyksta pasiekti nedidelių laimėjimų. Pastaruoju metu jos bandė išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto. Labai tikėtina, kad Rusijos pajėgos kovoja siekdamos užimti keletą kaimų, įskaitant Orlovką, Tonenką, Pervomajiską ir Nevelską, teigia britų žvalgyba.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pažanga sulėtėjo, greičiausiai iš dalies dėl didelių nuostolių, kuriuos jie patyrė Avdijivkos kampanijos metu. Padėtis išlieka nestabili. Ukrainos pajėgų personalo ir amunicijos trūkumas gali riboti jų gebėjimą išlaikyti pozicijas“, – sakoma pranešime.

Paskelbtas naujas Rusijos Šiaurės laivyno vadovas

Po to, kai ankstesnis vadas admirolas Aleksandras Moisejevas buvo paaukštintas ir tapo viso Rusijos karinio jūrų laivyno vadovu, Rusija paskelbė, kas pakeis jos Šiaurės laivyno vadovą.

Pranešama, kad admirolas A. Moisejevas buvo pakeltas į aukštesnes pareigas dėl Kremliaus nepasitenkinimo Rusijos karinio jūrų laivyno veikla kare su Ukraina.

Tai įvyko po kelių sėkmingų Ukrainos atakų prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną, tradiciškai įsikūrusį Kryme, kurį Maskva 2014 m. atėmė iš Kijevo.

Dabar Šiaurės laivyno vado pareigas einančiu vadu paskirtas viceadmirolas Konstantinas Kabancovas, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos Šiaurės laivynas yra dislokuotas Arktyje ir turi apie 32 karo laivus ir 33 povandeninius laivus.

Po raketų atakų prieš Kyjivą V. Zelenskis ragina Vakarus siųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus pristatyti Kyjivui oro gynybos sistemų po to, kai praėjusią naktį per Rusijos surengtą raketų ataką sostinėje ir aplinkiniame regione buvo sužeista 17 žmonių.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios 31 Rusijos raketą, nukreiptą į Kyjivą, o ši ataka surengta po to, kai Maskva pažadėjo atsakyti į suintensyvėjusius Ukrainos smūgius savo pasienio regionuose.

„Toks teroras tęsiasi kiekvieną dieną ir naktį, – sakoma V. Zelenskio žinutėje „Telegrame“. – Jį įmanoma nutraukti per visuotinę vienybę... Rusijos teroristai neturi raketų, galinčių apeiti „Patriot“ ir kitas geriausias pasaulio sistemas.“

„Tokia apsauga dabar reikalinga Ukrainai. Nuo Kyjivo iki Charkivo, nuo Sumų iki Chersono ir nuo Odesos iki Donecko regiono. Tai visiškai įmanoma, jei mūsų partneriai parodys pakankamą politinę valią“, – teigė V. Zelenskis.

JAV 60 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketas šiuo metu Kongrese stabdomas dėl vidaus politinių ginčų.

Vietos pareigūnai sakė, kad krintančios raketų nuolaužos sužeidė 17 žmonių – 13 Kyjive ir keturis aplinkiniame regione.

Oro pajėgos pranešė, kad Rusija iš strateginių bombonešių paleido dvi balistines raketas „Iskander“ ir 29 sparnuotąsias raketas.

V. Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba sakė, kad visos jos buvo numuštos.

V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti išdaužyti gyvenamojo namo langai ir gatvėje išmėtytos nuolaužos, o ugniagesiai lieja vandenį į dūmuose paskendusį pastatą.

Tai buvo pirmas bandymas raketomis smogti Ukrainos sostinei nuo vasario pradžios, sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Ši ataka surengta po to, kai per pastarąsias dvi savaites smarkiai padažnėjo Ukrainos smūgiai Rusijos pasienio regionams ir naftos perdirbimo gamykloms.

Ketvirtadienį netoli sienos su Ukraina esančios Rusijos Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad per naujausią bombardavimą iš oro buvo sužeisti penki žmonės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija turi „planą“, kaip reaguoti į padažnėjusias Ukrainos atakas Rusijos pasienio regionuose, kuriuose jis pažadėjo atkurti saugumą.

Iš viso Rusijos atakos apėmė devynis regionus, praneša laikraštis.

Organizatorių nuotr.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net 

Skaitomiausi portalai

Sidebar placeholder