Karybos ekspertai: britų kariai greičiausiai bus Ukrainoje, Maskvoje dėl to raunasi plaukus

DIDŽIOJI BRITANIJA RODO LYDERYSTĖS PAVYZDĮ PLANUODAMA UKRAINOJE DISLOKUOTI KARIUS

Geopolitinė padėtis

Vakar ryte Rusijos fiureris kreipėsi į liaudį. Kalboje, skirtoje pirmosioms Ukrainos teritorijų aneksijos metinėms paminėti, V. Putinas tvirtino, kad aneksija buvo įvykdyta „visiškai laikantis tarptautinių normų“. Jis taip pat teigė, kad Donecko, Luhansko, Zaporižės ir Chersono sričių gyventojai šio mėnesio pradžioje vykusiuose vietos „rinkimuose“ dar kartą išreiškė norą būti Rusijos dalimi. Rusijos centrinė rinkimų komisija pranešė, esą daugiausia balsų okupuotose srityse laimėjo Rusijos valdančioji partija. Karo nusikaltėlis Putinas pabrėžė, kad keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva neteisėtai aneksavo prieš metus, gyventojai „patys pasirinko būti su savo Tėvyne“.

Ar jums, mieli ir ištikimi mūsų skaitytojai, tai nieko neprimena? Adolfas Hitleris prieš daugiau kaip 80 metų panašias kalbeles varinėjo aneksavęs Sudetus, o kitos demokratinės valstybės suskliaudę ausis klausėsi ir tikėjosi, kad viskas gal kaip nors ims ir praeis. Prieš tai Hitleris mėgavosi triumfu po sėkmingo Austrijos anšliuso. Paskui panaši kalba skambėjo Klaipėdos Teatro aikštėje. Lietuvos reikalai iš viso mažai kam rūpėjo, kol Sovietų Sąjunga su Hitleriu pasidalino ir prarijo Lenkiją. Vakarai vis dar tikėjosi, kad kaip nors, kažkaip viskas savaime išsispręs.

Savaime viskas neėmė ir nepraėjo, kažkaip neišsisprendė.

Šiandien stebime, kaip Rusija ryja dalimis Ukrainą. Kaip blogo jėgos – Šė Korėja, Iranas, Kinija rikiuojasi už Rusijos laukdamos tinkamos progos, o Vakarai ir vėl, kaip tada, tikisi, kad gal praeis. Žinoma, negalima visiškai sulyginti pasiruošimo Antram pasauliniam karui su padėtimi dabar. Demokratinis pasaulis remia Ukrainą, teikdamas jai finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą, bet to, riboja blogio jėgas taikydamas joms sankcijas.

Tačiau turime būti tiesūs ir nevynioti žodžių vatą – to maža. Paramos reikia dešimtis kartų daugiau, ji turi pasiekti Ukrainą dešimtis kartų greičiau. Ir nors Vakarai pasmerkė tiek pernai vykusius „referendumo“ balsavimus, tiek neseniai vykusius partijų rinkimų „balsavimus“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, žodžiai ir lieka žodžiais. Kaip ir graži, iš anksto įrašyta, vyriausiojo ES diplomato Josepo Borrello kalba iš Atsimainymo katedros, kuri buvo smarkiai apgadinta per Rusijos raketų smūgį liepos mėnesi, Odesoje. Savo kalboje, aneksijos metinių proga, jis daug kartų pakartojo, kad ES remia Ukrainą.

Kaip atsakymą į ES kalbas, Maskva surengė „šventinį“ koncertą Raudonoje aikštėje džiaugiantis ukrainiečių civilių žudynėmis, kurios artėja prie antrų metų ribos. Tuo metu pagrindinis donoras ir Ukrainos sąjungininkas – Jungtinės Valstijos – Kongrese eilinį kartą sprendė didžiules savo bėdas dėl nesutarimų tvirtinant federalinį biudžetą ir vyriausybės uždarymui kabant ant plauko.

Šeštadienį Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy neįtraukė papildomos pagalbos Ukrainai į priemonę, kuria siekiama, kad vyriausybė dirbtų iki lapkričio 17 d. Taip jis užtrenkė duris Senato paketui, pagal kurį Ukrainai būtų skirta 6 mlrd. dolerių, t. y. maždaug trečdalis to, ko prašė Baltieji rūmai. Tiek Atstovų Rūmai, tiek Senatas didele balsų dauguma pritarė laikinajai priemonei, o abiejų partijų nariai atsisakė didesnės pagalbos Ukrainai, kad išvengtų brangiai kainuojančio vyriausybės uždarymo.

Šie veiksmai Kongrese rodo, kad palaipsniui keičiasi pozicija dėl nepajudinamos paramos Ukrainai, ir tai yra aiškus signalas, kad Respublikonų partija juda link didesnio užsidarymo nuo pasaulio bėdų – izoliacionizmo link.

Demokratai savo ruožtu sakė esantys nusivylę, kad Ukrainai nebuvo skirta lėšų, tačiau išreiškė ryžtą, kad to užtikrintai sieks ateityje.

Ateitis ateitimi, tačiau dabartinę padėtį geriausiai iliustruoja JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo Michael McCord laiškas Kongresui prieš balsavimą. Jame jis rašė, kad gynybos departamentas išnaudojo beveik visą turimą paramą: „Jei dabar nebus skirtas papildomas finansavimas, turėsime atidėti arba apriboti pagalbą, kad patenkintume neatidėliotinus Ukrainos poreikius, įskaitant priešlėktuvinę gynybą ir amuniciją, kurie yra labai svarbūs ir neatidėliotini dabar, kai Rusija ruošiasi vykdyti žiemos puolimą ir toliau bombarduoja Ukrainos miestus“.

Reikšmingi postūmiai

Šviesą tunelio gale tokių geopolitinių įvykių kontekste įžiebė Jungtinė Karalystė. Naujasis jos gynybos sekretorius Grantas Shappsas, kuris jau spėjo apsilankyti Kyjive, sakė, kad yra planuojama dislokuoti britų karius Ukrainoje. Šie veiksmai jau yra aptariami su karine Didžiosios Britanijos vadovybe. Oficialiai, ši misija turėtų būti skirta ukrainiečių karių rengimui, JK vadovaujamą Ukrainos karių mokymo programą perkeliant tiesiai į Ukrainą, kad „nereikėtų remtis bazėmis Didžiojoje Britanijoje ir kitose NATO narėse“. G. Shappsas taip pat paragino Didžiosios Britanijos gynybos įmones atidaryti gamyklas Ukrainoje.

Tai yra neįtikėtinai geros naujienos Ukrainai, mums, ir visam civilizuotam pasauliui. Nuo pat Rusijos ir Baltarusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, mes kalbame, rašome, prašome ir įtikinėjame, kad vienintelis realus kelias stabdyti kraujo praliejimą be Ukrainos priėmimo į NATO, yra pačių NATO šalių karių dislokavimas joje. Ar tai būtų mokymo misija, ar išminuotojai, ar karo lauko ligoninės – nesvarbu. Po pirmo žingsnio bus žymiai lengviau žengti antrąjį – įvesti taikdarius, ir trečiąjį – priimti Ukrainą į Aljansą.

Be to, G. Shappsui praėjusią savaitę lankantis Ukrainoje, su Volodymyru Zelenskiu buvo aptartas ir britų karinio jūrų laivyno vaidmuo apsaugant komercinius laivus nuo Rusijos atakų Juodojoje jūroje.

Taip, tai dar vienas mūsų apmaudą ilgą laiką kėlęs klausimas. Su Rusija reikia ne derėtis dėl grūdų koridoriaus, bet skandinti jos karinius ir kitus laivus, kurie kelia grėsmę maisto konvojams į bado sekinamas Afrikos šalis.

Šie žingsniai, atrodo, nors ir dar netvirti, bet jau leidžia kalbėti apie tikrąją JK lyderystę. Lietuvai dar nevėlu jungtis prie jos ir rodyti pavyzdį kitoms NATO narėms. Kito pasirinkimo mes paprasčiausiai neturime, kad ir kaip politikos varškėčiai norėtų paslėpti savo galvas smėlyje.

Trumpai

Neramios žinios iš Slovakijos – įvykdo tai, ko ir bijojome. Buvęs ministras pirmininkas populistas ir jo kairioji partija laimėjo šios šalies parlamento rinkimus ir po prorusiškos ir antiamerikietiškos kampanijos vėl grįžo į politiką.

Slovakijos statistikos tarnybai anksti sekmadienį suskaičiavus rezultatus iš maždaug 6 000 balsavimo apylinkių (99,2 proc. balsų), buvęs ministras pirmininkas Robertas Fico ir kairioji partija „Smer“, arba „Kryptis“, surinko 23,3 % balsų. Ši R. Fico pergalė rodo, kad Kremliaus gaivalas kelia siera padvisusį savo snukutį ir dabar jau dės dar didesnes pastangas, kad suardytų ir taip trapią Europos Sąjungos ir NATO šalių vienybę Ukrainos paramos atžvilgiu.

Ukrainoje įvyko tarptautinė gynybos pramonės konferencija, kuri žymi naują paramos Ukrainai etapą, nes anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama ginklų tiekimui, sugadintos įrangos remontui ir Ukrainos karių kariniam mokymui, o ne ginkluotės gamybai.

Jos metu V. Zelenskis paskelbė apie Gynybos pramonės aljanso sukūrimą ir pridūrė, kad 13 gynybos bendrovių jau pasirašė atitinkamą deklaraciją. Bendradarbiavimui remti ir pramonės kompleksui plėtoti Ukraina planuoja įsteigti specialų fondą, į kurį bus mokami dividendai iš valstybės gynybos išteklių ir pelnas, gautas pardavus konfiskuotą Rusijos turtą, sakė Zelenskis.

JT Saugumo Taryba pirmadienį planuoja balsuoti dėl rezoliucijos, kuria būtų leista vienerius metus dislokuoti tarptautines pajėgas, kurios padėtų Haičiui numalšinti gaujų smurto bangą ir atkurti saugumą, kad neramumų kamuojamoje Karibų jūros regiono šalyje būtų galima surengti ilgai atidėliotus rinkimus.

JAV parengtoje rezoliucijoje, kurią šeštadienį gavo „The Associated Press“, palankiai vertinamas Kenijos pasiūlymas vadovauti tarptautinėms saugumo pajėgoms. Joje aiškiai nurodoma, kad tai bus ne JT pajėgos, finansuojamos savanoriškais įnašais. Rezoliucija leistų pajėgoms veikti vienerius metus, o po devynių mėnesių jos būtų peržiūrimos.

Po to, kai Azerbaidžanas užpuolė Kalnų Karabachą ir įsakė separatistinio regiono kovotojams nusiginkluoti, etniniai armėnai paliko regioną. Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano spaudos sekretorius Nazeli Bagdasarianas sakė, kad į Armėniją iš Kalnų Karabacho, kuriame iki Azerbaidžano žaibiško puolimo praėjusią savaitę, kai Azerbaidžanas susigrąžino regioną, gyveno apie 120 000 žmonių, atvyko 100 480 žmonių.