Kas nori gyventi amžinai? J. Bezosas ir M. Zuckerbergas!

Ką jūs darytumėte, jei būtumėte tokie turtingi, kad nugyventumėte 100 metų, bet vis tiek nesugebėtumėte išleisti net dalies savo turto? Nusipirktumėte daugiau laiko. Tiesiogine to žodžio prasme, rašo „The Sunday Times“.

57 metų „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas taip ir daro. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jis investuoja į atjauninimo kompaniją „Alto Labs“, kuri tyrinėja senėjimo priežastis ir ieško būdų jį stabdyti.

Kitaip tariant, ieško amžinojo gyvenimo eliksyro.

J. Bezosas – ne vienintelis milijardierius, svajojantis apie amžiną gyvenimą. Į tokius tyrimus investuoja ir kai kurie aukščiausi „Google“ ir „Facebook“ bosai.

Ar jie tai daro žmonijos labui, ar tiesiog tikisi apgauti mirtį?

2016 m. J. Bezosas ir vienas iš „PayPal“ kūrėjų Peteris Thielis kartu investavo 116 mln. dolerių į „Unity Biotechnology“ startuolį, kuriantį vaistus, padėsiančius išvengti senatvinių ligų.

Dabar į „Alto Labs“ taip pat investuoja ir rusų milijardierius Jurijus Milneris.

Kadaise „antisenėjimo“ industrija siūlė maisto papildus, plaukų persodinimą, botoksą ir brangius veido kremus.

Per pastaruosius 10 metų viskas pasikeitė. Dabar tai – „ilgaamžiškumo industrija“ (angl. „Longevity Industry“) ir ji labai domina turtingiausius pasaulyje žmones.

Prieš keletą metų „Google“ kūrėjai Larry Page’as ir Sergejus Brinas (abiem po 48 metus) įkūrė antrinę kompaniją „Calico Life Sciences“. Vien pradžiai jie investavo 750 mln. dolerių.

Kompanijos tikslas – perprasti senėjimą lemiančius biologinius procesus.

Markas ir Chan Zuckerbergai įkūrė „Chan Zuckerberg Initiative“ ir iškėlė ambicingą tikslą iki XXI a. pabaigos sėkmingai vykdyti visų žinomų ligų profilaktiką ir gydymą.

Nors jie garsiai nesako žodžio ilgaamžiškumas, akivaizdu, kad jų tyrimai taip pat nutaikyti šia linkme.

Senatvę „gydančios“ kompanijos „Youthereum Genetics“ įkūrėjas Jurijus Deiginas tvirtina, kad per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje pasiekta milžiniškų rezultatų, o pati industrija išgyvena investicijų bumo laikotarpį.

Daugelis šioje srityje dirbančių startuolių drąsiai imasi tyrimų, kurie kol kas panašesni į fantastinių romanų siužetus. Tačiau startuoliai mano, kad visa tai pasiekti realu.

Vieni tyrinėja, kaip atsikratyti kūno ląstelių kaupiamomis „atliekomis“, kiti kuria tabletes, imituojančias ilgo badavimo sukeliamą būseną, treti mėgina manipuliuoti genais.

Kai kurie eksperimentai tiesiog kelia šiurpą: tyrėjai prie senų pelių prisiuva jaunas, kad senosios galėtų „siurbti“ jaunų kūnų gyvybės syvus.

Kuri tyrimų kryptis bepasirodytų sėkminga, J. Deiginas tvirtina, kad senatvės nutolinimas – tik laiko klausimas. Anot jo, būtent tai ir traukia turtuolius lyg magnetas.

„Jie neturi ko prarasti, tik pinigus, o pinigų jie gali prarasti labai daug“, – sako J. Deiginas.

Biologas, knygos „Kaip išleisti trilijoną dolerių“ autorius Rowanas Hooperis sako, kad minimi startuoliai galbūt pasitarnaus ne tik asmeniniams turtingiausių žmonių tikslams, bet ir praturtins mokslą apskritai.

Jis primena, kad kameros mūsų išmaniuosiuose telefonuose – taip pat „šalutinis“ Šaltojo karo laikų kosminių lenktynių produktas.

Sidebar placeholder