Kas nutiktų, jei Iranas smogtų Europai šiandien: įvardintos slaptos silpnosios vietos

Jei JAV nuspręstų pasitraukti iš Europos, žemyno gynyba liktų fragmentuota ir pažeidžiama.

Pagrindiniai iššūkiai ir gynybos spragos

Europa neturi nuosavo palydovų tinklo, galinčio akimirksniu užfiksuoti balistinių raketų paleidimą. Pirmieji grėsmę pastebėtų prancūzai per savo užhorizontinę stotį „Nostradamus“, tačiau jos tikslumas yra mažas ir priklausomas nuo atmosferos sąlygų.

Raketai skriejant virš Turkijos, europiečiai neturėtų priemonių jos sekimui. Tik jai priartėjus prie Rumunijos, ją užfiksuotų Didžiojoje Britanijoje esantis radaras AN/FPS-132, tačiau britai neturi jokių nuosavų priemonių tokiai raketei numušti.

Vienintelė viltis – Vokietija

Vienintelė šalis, galinti bandyti numušti Irano raketą vidurinėje fazėje, yra Vokietija su savo turima sistema „Arrow 3“. Tačiau tai pavyktų tik tuo atveju, jei sistemos radarai būtų nukreipti Irano, o ne Rusijos kryptimi.

Kitos šalys (Lenkija, Rumunija, Nyderlandai, Švedija) galėtų bandyti perimti raketas naudodamos „Patriot“ sistemas, tačiau jos nėra tam pritaikytos ir saugotų tik lokalius objektus, o ne visą regiono oro erdvę.

Teheranas jau atvirai grasina Europai smūgiais, jei ši prisijungtų prie konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Net gynybines priemones ar paramą Ukrainai Iranas traktuoja kaip „teisėtą priežastį“ atakai.

Ekspertų išvada vienareikšmiška: be JAV technologijų ir palydovinių duomenų, Europos priešraketinė gynyba lieka tik pavienės „salos“, kurios negali užtikrinti visiško saugumo masinės atakos atveju.

Šaltinis: Parengta remiantis „Defense Express“ duomenimis