1993 m. lapkričio mėn. Kazachstano Respublikoje atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada, o nuo 1995 m. liepos mėn. Vilniuje veikia Kazachstano Respublikos ambasada.
Pirmasis Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas Lietuvoje lankėsi 1994 m. rugpjūtį ir 2001 m. balandį.
Prezidentas Algirdas Brazauskas Kazachstane lankėsi 1993 m. ir 1997 m.
Prezidentas Valdas Adamkus mūsų šalyje viešėjo 2000 m., o prezidentė Dalia Grybauskaitė - 2010 m. ir 2011 m.
Aukščiausio lygio politinio dialogo tęstinumą patvirtino prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo sveikinimas naujai išrinktam Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai.
Mūsų šalys turi bendrą požiūrį į šiuolaikinę pasaulio tvarką.
Kazachų tauta turi patarlę: „Draugystė yra abipusė.“
Šiuos žodžius galima drąsiai taikyti Kazachstano ir Lietuvos santykiams.
Pavyzdžiui, mūsų šalys rėmė viena kitą per rinkimus į JT Saugumo Tarybos nenuolatinius narius.
Lietuva viena pirmųjų ratifikavo Kazachstano Respublikos ir Europos Sąjungos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą.
Oficialusis Vilnius parėmė Kazachstano tarptautinę iniciatyvą sušaukti Pasaulio ir tradicinių religijų vadovų kongresą, Kazachstano įstojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), narystę Azijos ir Europos forume (ASEM), taip pat tarptautinės specializuotos parodos „EXPO-2017“ organizavimą.
GAMTA. Kazachstano gamta vilioja turistus iš viso pasaulio.
Užmegzti glaudūs ryšiai parlamentų ir vyriausybių, ministerijų ir agentūrų lygmeniu.
Aktyviai plėtojami tarpparlamentiniai ryšiai, kuriuos sėkmingai skatina populiarūs parlamentinės draugystės grupės „Kazachstanas - Lietuva“ nariai.
Tradiciniai yra tapę abiejų šalių užsienio reikalų ministerijų vadovų susitikimai, vykstantys per konsultacijas tarp ministerijų.
Lietuvos ekspertai aktyviai dalyvauja Europos programoje, skirtoje Vidurio Azijos muitininkų ir sienos apsaugos pareigūnų įgūdžiams tobulinti - BOMCA.
Per šiuos metus buvo sukurta tvirta teisinė sistema, kuri padeda dinamiškai plėtoti tarpusavio santykius, įskaitant prekybos ir ekonomikos, mokslo, švietimo, kultūros ir humanitarinę sritis.
Aukštas Kazachstano ir Lietuvos politinių santykių lygis sudarė palankias sąlygas realizuoti potencialą ir prekybos bei ekonomikos srityse.
Lietuva yra tarp dešimties pagrindinių Kazachstano prekybos partnerių Europos Sąjungoje ir tarp dvidešimties svarbiausių partnerių pasaulyje.
Kartu mūsų šalis yra tarp penkiolikos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.
2021 m., Kazachstano duomenimis, tarpusavio prekybos apimtis siekė 424 mln. eurų, Lietuvos statistikos duomenimis, prekių apyvarta viršijo 1,4 milijardo eurų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį prekybos apyvarta tarp abiejų šalių išaugo 4 kartus, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, ir sudarė 276 mln. eurų.
Tarpvyriausybinė prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisija yra veiksmingas mechanizmas abiejų šalių interesams skatinti, taip pat veikia transporto ir turizmo darbo grupės.
Kazachstanas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą, lietuviškos technologijos plačiai naudojamos bankininkystės ir energetikos sektoriuose, o Lietuvos architektai daug prisideda prie savito Kazachstano miestų stiliaus kūrimo.
Aktyviai keičiamasi patirtimi švietimo, mokslo ir sveikatos priežiūros srityse.
Užmegzti glaudūs ryšiai ir strateginė partnerystė tarp pirmaujančių Kazachstano ir Lietuvos universitetų.
Nuo 2018 m. penkios Lietuvos aukštosios mokyklos skyrė 200 pilnų ir dalinių stipendijų Kazachstano studentams bakalauro ir magistrantūros studijoms.
Iš viso, pasak Lietuvos pusės, per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijo daugiau nei tūkstantis Kazachstano piliečių.
Bendradarbiavimas medicinos srityje turi senas tradicijas. Lietuvos gydytojai suvaidino svarbų vaidmenį rengiant Kazachstano kardiochirurgijos ir perinatalinės medicinos specialistus.
Šiuo metu du Lietuvos universitetai dalyvauja pažangių medicinos standartų diegimo Kazachstano švietimo sistemoje programoje, o lietuvio kardiochirurgo Rimanto Benečio vardas Kazachstane plačiai žinomas.
Aktyviai plėtojami ryšiai sporto srityje.
Pavyzdžiui, nuo 2017 m. Lietuvoje įregistruota Europos kazachų imtynių federacija, o nuo 2019 m. veikia vienintelė Europoje kazachų intelektinio žaidimo togyzkumalak federacija, reguliariai rengiamos varžybos.
Šių metų gegužės 20 d. Europos kultūros sostinėje Kaune vyko kazachų liaudies muzikos koncertas, kuriame svečiai galėjo išgirsti senovinio styginio instrumento - dombros - skambesį.
Lietuvos kazachų draugija „Nursaule“ ir Lietuvos visuomeninė draugija „Lituanica“ Kazachstane labai prisideda prie Kazachstano ir Lietuvos kultūrinių ryšių stiprinimo. Šiuo metu Kazachstane gyvena maždaug septyni tūkstančiai lietuvių.
Padedant Kazachstano tautų asamblėjai buvo sudarytos sąlygos išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą.
Prieš šešis mėnesius Kazachstanas šventė 30-ąsias nepriklausomybės metines. Per šį laikotarpį respublika tapo strategiškai svarbia veikėja pasaulinėje arenoje ir neginčijama Vidurio Azijos regiono lydere.
Kazachstano atsisakymas ketvirto pagal dydį pasaulyje branduolinio ginklo atsargų užtikrino didžiųjų pasaulio valstybių pasitikėjimą, draugišką pasaulio bendruomenės požiūrį į jauną valstybę ir prisidėjo prie respublikos tapimo viena iš pasaulinio judėjimo prieš branduolinį ginklą lyderių.
2015 m. pirmojo Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo iniciatyva JT Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę deklaraciją dėl pasaulio be branduolinio ginklo ir Kazachstano diplomatijos pastangomis priėmė JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria rugpjūčio 29-oji paskelbta Tarptautine kovos su branduoliniais bandymais diena.
Kazachstanas, kaip unikalus tiltas tarp Europos ir Azijos, plėtoja partnerystę su Europos Sąjunga.
Kazachstanas ir Europos Sąjunga sukaupė svarbios teigiamos bendradarbiavimo tarptautinėje arenoje patirties, be kita ko, kovos su branduoline energija srityje, taip pat stiprinant regioninį stabilumą ir saugumą.
Šiandien Kazachstanas įžengė į naują vystymosi etapą.
Prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas suformulavo aiškias tolesnio šalies vystymosi gaires - tęstinumas, teisingumas ir pažanga, įgyvendinamas, be kita ko, remiantis „girdinčios valstybės“ koncepcija.
Valstybės vadovo politika siekiama toliau modernizuoti šalies ekonominę ir politinę sistemas, kad būtų pasiektas tikslas tapti viena iš 30 labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių.
Birželio 5 d. Kazachstane įvyko referendumas dėl Konstitucijos pataisų.
77,18 proc. balsavusiųjų, t. y. 6,1 mln. žmonių, pasisakė už Konstitucijos pataisas.
Pagrindinio įstatymo pakeitimai nėra galutinis etapas, o tik reformų Kazachstane, kuriame toliau vyksta visapusiška modernizacija, pradžia.
Atnaujintos Konstitucijos pagrindu bus suformuotas efektyvesnis visų valdžios institucijų veikimo modelis, sustiprintas jų tarpusavio stabdžių ir atsvarų mechanizmas. Nuoseklūs politiniai pokyčiai prisidės prie šalies ekonomikos plėtros ir sustiprins nacionalinį verslumą.
SUSITIKIMAS. Pasaulio ir tradicinių religijų kongreso susitikimas Taikos ir santarvės rūmuose.
Vyks svarbūs tarptautiniai renginiai
Šiais metais Kazachstane vyks keli svarbūs tarptautiniai renginiai.
Rugsėjo 14-15 d. Kazachstano sostinėje vyks VII pasaulio ir tradicinių religijų kongresas, kuriame dalyvaus ir popiežius Pranciškus.
Kongreso veikla skirta ieškoti universalių žmogiškųjų orientyrų pasaulinėse tradicinėse religijose. Pagrindiniai forumo tikslai - gilinti ir stiprinti religinių bendruomenių tarpusavio supratimą, plėtoti tolerancijos ir abipusės pagarbos kultūrą kaip atsvarą neapykantos ir ekstremizmo ideologijai.
Šių metų spalio 12-13 d. Nursultano mieste vyks VI Azijos sąveikos ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių konferencijos aukščiausiojo lygio susitikimas.
Jis vienija 27 Azijos žemyno valstybes, 8 valstybes stebėtojas ir 5 tarptautines stebėtojų organizacijas.
Pagrindinis forumo uždavinys - stiprinti Azijos valstybių santykius ir bendradarbiavimą siekiant užtikrinti stabilumą ir saugumą regione.
OPERA. Trečiasis pagal dydį operos teatras pasaulyje „Astana Opera“ yra viena iš Kazachstano sostinės įžymybių.
Šiais metais Kazachstane ir visame pasaulyje švenčiamos kelios svarbios datos.
Tarp jų - 150-osios Achmeto Baitursynovo, žymaus politinio veikėjo, sugebėjusio pasipriešinti savo laikmečio srovėms, gimimo metinės.
Būdamas kazachų tautos dvasinis lyderis, jis skatino kazachus siekti išsilavinimo, pasišventimo gyventi po taikiu dangumi.
A. Baitursynovas buvo vienas iš XX a. pradžios kazachų tautos nacionalinio išsivadavimo judėjimo lyderių.
Antrasis jubiliejus - žymaus rašytojo, visuomenės veikėjo, mokslininko, Kazachstano mokslų akademijos akademiko Muchtaro Auezovo 125-osios metinės.
Jo keturių tomų romanas epopėja „Abajaus kelias“ - romanas apie didžiojo poeto Abajaus Kunanbajevo, šiuolaikinės kazachų literatūros pradininko, gyvenimą - buvo išverstas į daugelį pasaulio kalbų, o lietuviškai pirmą kartą išleistas 1960 m.
2020 m. Kazachstano ambasada Lietuvoje perleido šį romaną. Tai sudarė sąlygas Lietuvos skaitytojams geriau susipažinti su kazachų tautos paveldu.
Visame pasaulyje garsios dainininkės, Kazachstano liaudies artistės Rozos Baglanovos 100-osios metinės įtrauktos į UNESCO atmintinų datų sąrašą.
Ši legendinė menininkė labai prisidėjo prie nacionalinio meno raidos.
Vyresnioji lietuvių karta kazachų dainininkės kūrybą žino iš „Ach, Samaros miesteli“.
Taigi kazachus ir lietuvius sieja tūkstančiai nematomų, bet stiprių draugystės saitų.
Todėl Kazachstanas ketina toliau gilinti ir plėsti santykius su Lietuva, kad jie būtų naudingi abiejų šalių žmonėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą