Kilus Vengrijos ir Ukrainos nesutarimams dėl naftos tiekimo, ES ieškos išeities

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad imsis veiksmų po to, kai Vengrija ir Slovakija apkaltino Ukrainą keliant grėsmę jų naftos tiekimui, nes ši iš dalies uždraudė Rusijos naftos eksportą per savo šalį.

Praėjusį mėnesį Kijevas priėmė sankcijas, kuriomis užblokavo didžiausios privačios Maskvos naftos kompanijos „Lukoil“ parduodamos naftos tranzitą vamzdynais į Vidurio Europą, todėl Budapeštas ir Bratislava baiminasi tiekimo trūkumo.

Pirmadienį Vengrija ir Slovakija nusiuntė laišką Europos Komisijai, kuriame paprašė ES vykdomosios valdžios institucijos pradėti derybas su Ukraina, o tai yra teisinių veiksmų prielaida, teigdamos, kad ši priemonė pažeidžia 2014 m. Briuselio ir Kijevo asociacijos susitarimą.

Komisijos atstovas spaudai Olofas Gilas (Olof Gill) sakė „POLITICO“, kad ES vykdomoji institucija „šiuo metu nagrinėja šio laiško turinį“, kartu pridurdamas, kad ji „yra pasirengusi paremti [ES] valstybių narių poveikį ieškant sprendimo kartu su Ukraina“.

Budapeštas yra priklausomas nuo Maskvos, iš kurios importuoja 70% naftos, o „Lukoil“ – pusę šio kiekio. Slovakija, kuri, rinkos žvalgybos bendrovės „Kpler“ duomenimis, pernai importavo 88% naftos iš Rusijos, įspėjo, kad Ukrainos sankcijos gali 40% sumažinti žaliavos tiekimą jos pagrindinei naftos perdirbimo gamyklai.

reikalų ministras Péteris Szijjártó.

Antradienį P. Szijjártó dar labiau suintensyvino žodžių karą, pažadėdamas, kad Vengrija blokuos lėšas, kuriomis ES šalys kompensuoja Ukrainai siunčiamą karinę pagalbą, protestuodama prieš Kijevo sankcijas.

„Kol Ukraina neišspręs šio klausimo, visi turėtų pamiršti apie 6,5 mlrd. eurų Europos taikos fondo kompensacijos už ginklų perdavimą išmokėjimą“, – pažadėjo Vengrijos užsienio reikalų ministras.

Budapeštas jau daugiau kaip metus blokuoja kompensacijų išmokėjimą, pateikdamas vis kitokias priežastis – šią taktiką ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas pavadino „gėdinga“.

Vengrija ir Slovakija vis dar gali pirkti rusišką naftą, nes pagal ES sankcijų išimtį, leidžiančią neturinčioms priėjimo prie jūros šalims toliau pirkti produktą naftotiekiu „Družba“ iš Rusijos į Europą, kol jos ras alternatyvų sprendimą. Visi Rusijos naftos gabenimai į ES jūra yra uždrausti.

Antradienį Maskva užsipuolė Ukrainą dėl naujų sankcijų. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Kijevas pavertė „energijos išteklių tranzitą tiesiogine prasme mygtuku manipuliuoti žmonėmis, šalimis ir tautomis“. Rusija pati sumažino dujų eksportą į daugelį ES šalių, tvyrant įtampai po jos visapusiško puolimo prieš Ukrainą, teigia „Politico“ (Baltijos šalys savanoriškai atsisakė rusiškų dujų)

Komisija tvirtina, kad Kijevo žingsnio rizika kol kas yra nedidelė.

„Šiuo metu tiesioginio poveikio naftos tiekimo į ES saugumui nėra“, – sakė Komisijos atstovas spaudai ir pridūrė, kad Komisija šį klausimą išsamiau aptars trečiadienį po to, kai Vengrija ir Slovakija paprašė surengti bloko Prekybos politikos komiteto, kuris sprendžia bloko prekybos ginčus su ES nepriklausančiomis šalimis, posėdį.

Pirmadienį susitikime su investuotojais Ukrainos valstybinės energetikos įmonės „Naftogaz“ vadovas Oleksijus Černyšovas taip pat teigė, kad „Lukoil“ sankcijos neturėjo įtakos tiekimui.

„Liepos naftos tranzitas yra normalus, jei lyginsime kiekius su ankstesniais mėnesiais, tik jame nėra „Lukoil“ naftos“, – sakė jis. „Nemanome, kad yra pavojus, jog Europoje gali pritrūkti naftos. Tai daugiau politinis klausimas“.

Tačiau, pasak bendrovės „Kpler“ naftos analizės skyriaus vadovo Viktoro Katonos, nutraukus tiekimą, Vengrija ir Slovakija netrukus gali patirti energetinio saugumo krizę.

„Nors iki šiol Ukrainos sankcijos „Lukoil“ srautams neturėjo realios įtakos, mėnesio pabaigoje išlieka pastebimas tiekimo trūkumas“, – sakė jis.

„Europos Komisija siekia nuraminti tvyrančią įtampą, tačiau vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje Briuselis turės užimti tam tikrą poziciją“, – pridūrė jis.