Kim Jong Unas siunčia aiškų signalą pasauliui: Rusija šiame kare ne viena

Kalbos apie „šventą“ karą, karinė pagalba ir vis glaudesni ryšiai su Maskva rodo, kad konfliktas įgauna naujų, pavojingų geopolitinių atspalvių. Kiek toli gali nueiti ši sąjunga ir kokias pasekmes tai gali turėti ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui?

Šiaurės Korėjos lyderis dar kartą patvirtino paramą „šventam“ Rusijos karui Ukrainoje

Šiaurės Korėjos lyderis pažadėjo padėti Maskvai pasiekti pergalę šiame „šventame“ kare, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Pchenjanas siuntė raketas, šaudmenis ir tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, o analitikai teigia, kad mainais į tai diplomatiškai izoliuota Šiaurės Korėja iš Maskvos gavo finansinės pagalbos, karinės technikos, maisto ir energijos.

Pastarosiomis dienomis Šiaurės Korėją aplankė keletas aukšto rango Rusijos pareigūnų – anot oficialių pranešimų, sekmadienį su Kim Jong Unu susitiko gynybos ministras Andrejus Belousovas.

Pasak Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA), susitikęs su A. Belousovu Kim Jong Unas sakė, kad Šiaurės Korėja „kaip visada visapusiškai rems Rusijos Federacijos politiką, kuria siekiama ginti nacionalinį suverenumą, teritorinį vientisumą ir saugumo interesus“.

Kaip pranešė KCNA, Kim Jong Unas išreiškė „įsitikinimą, kad Rusijos kariuomenė ir tauta neabejotinai pasieks pergalę šiame teisingame ir šventame kare“.

Abi šalys teigė, kad jų delegacijos aptarė glaudesnius karinius ryšius, o A. Belousovas pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi pasirašyti bendradarbiavimo 2027-2031 m. laikotarpiu planą.

Kim Jong Unas, A. Belousovas ir Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat dalyvavo memorialinio komplekso, skirto Ukrainoje žuvusiems Šiaurės Korėjos kariams, atidarymo ceremonijoje.

Kaip pranešė KCNA, ceremonijos metu vyko koncertas, fejerverkų šou ir karinių oro pajėgų lėktuvų pasirodymas.

Pasak jos pranešimo, žiūrovus sujaudino pavaizduoti „žūtbūtiniai kruvini mūšiai“ bei „artimos kovos žvelgiant mirčiai į akis ir herojiški savižudžių sprogdinimaisi, kuriuos jauni kariai pasirinko nė kiek nedvejodami“.

2024 m. Šiaurės Korėja ir Rusija pasirašė karinę sutartį, pagal kurią abi valstybės įsipareigojo „nedelsdamos“ suteikti karinę pagalbą, jei viena iš jų būtų užpulta.

Memorialas atidarytas tuo metu, kai Maskva skelbiasi mininti pirmąsias Kursko srities, kurioje Ukraina nuo 2024 m. vidurio pradėjo didelio masto kontrpuolimą, atkovojimo metinėmis.

Siekiant atremti Ukrainos kariuomenės puolimą, šioje teritorijoje buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai.

Pasak KCNA, susitikime su A. Belousovu Kim Jong Unas gyrė „puikius karo rezultatus, pasiektus išlaisvinant Kurską“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laiške Kim Jong Unui, kurį paskelbė KCNA, gyrė Šiaurės Korėjos karių „nepaprastą drąsą ir nuoširdų atsidavimą“.

Seulas apskaičiavo, kad Ukrainos kare žuvo apie 2 tūkst. šiaurės korėjiečių.

Be to, teigiama, kad Šiaurės Korėjos kariams buvo nurodyta nusižudyti, o ne leisti, kad juos paimtų į nelaisvę mūšio metu.

Gyvi į nelaisvę buvo paimti tik du Šiaurės Korėjos kariai, kurie šiuo metu yra Ukrainos valdžios institucijų žinioje.

Jūras Barauskas (AFP)