Kinija vykdo „istorinę“ ginkluotės modernizaciją ir mokosi iš Rusijos klaidų Ukrainoje, teigia Pentagonas

Kinija šiuo metu išgyvena „istorinio masto karinio stiprinimosi“ laikotarpį, kuris didina grėsmę Jungtinėms Valstijoms, teigiama naujausioje JAV Gynybos departamento (Pentagono) ataskaitoje.

Dokumente pabrėžiama, kad Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija tampa vis modernesnė, technologiškai pažangesnė ir stabilesnė, kartu analizuodama bei mokydamasi iš Rusijos padarytų klaidų kare Ukrainoje. 

Tuo pat metu Pekinas didina politinį ir karinį spaudimą Taivanui. Apie tai praneša agentūra Bloomberg.

Pentagono vertinimu, nepaisant stiprėjančios Kinijos ir Rusijos strateginės partnerystės, šį bendradarbiavimą riboja abipusis nepasitikėjimas. 

JAV žvalgybos duomenimis, Pekinas ir Maskva veikia bendrų interesų pagrindu, tačiau jų santykiai nėra visiškai tvirti ar ilgalaikiai.

Ataskaitoje nurodoma, kad Kinija sukaupė didelį branduolinių ginklų, tolimosios jūrinės smogiamojo ginkluotės arsenalą, taip pat reikšmingas kibernetines ir kosmines galimybes. 

Visa tai, Pentagono teigimu, gali tiesiogiai kelti grėsmę Jungtinių Valstijų saugumui.

Nors Kinijos branduolinių ginklų gamybos tempai pastaruoju metu sulėtėjo, prognozuojama, kad iki 2030 metų Pekinas turės daugiau nei 1000 branduolinių galvučių.

Be to, Kinija šiuo metu lenkia JAV hipersoninių ginklų kūrimo ir diegimo srityje. 

Reaguodamos į šią grėsmę, Jungtinės Valstijos planuoja sukurti ir įdiegti vadinamąją „Auksinio kupolo“ gynybos sistemą, skirtą apsaugoti nuo hipersoninių ir kitų pažangių grėsmių, taip pat nuo tradicinių balistinių raketų.

Pentagono ataskaitoje taip pat teigiama, kad Kinija tikisi iki 2027 metų pabaigos būti pasirengusi pradėti ir laimėti karinį konfliktą su Taivanu.

Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas: svarbūs signalai

Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutė pareiškė, kad Rusijos Federacija ir Kinija teoriškai galėtų pradėti koordinuotą puolimą – Rusija prieš Europą, o Kinija prieš Taivaną. 

Pasak jo, Pekinas gali spausti Maskvą laikyti Europą „trypčiojančią vietoje“, kol Kinija siektų savo tikslų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Tuo pat metu Kinija ir Rusija viešai pareiškė paramą Venesuelai, kuriai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naftos blokadą. 

Pekinas pabrėžė, kad Venesuelos naftos tanklaivio, plaukusio į Kiniją, sulaikymas yra tarptautinės teisės pažeidimas.

unian.net

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder