Kinijos DI lustų įmonės mažina procesorių pajėgumą, kad užsitikrintų TSMC gamybą

Vašingtonas, siekdamas sutrukdyti Kinijos kariuomenės pasiekimams dirbtinio intelekto ir superkompiuterių srityje, nustatė daugybę eksporto kontrolės priemonių, taikomų labai sudėtingiems tokių bendrovių kaip „Nvidia“ procesoriams ir lustų gamybos įrangai.

Šie apribojimai taip pat neleidžia TSMC, kuri naudoja JAV lustų gamybos priemones, ir kitiems užsienio lustų gamintojams priimti užsakymų juos gaminti.

Šaltinių teigimu, naujausios JAV eksporto kontrolės priemonės, įvestos praėjusį spalį, atskleidė, kokie riboti yra Kinijos pažangių lustų gamybos pajėgumai ir kaip Kinijos dirbtinio intelekto lustų projektavimo bendrovės yra priklausomos nuo TSMC – didžiausios pasaulyje mikroschemų gamintojos.

Keturi šaltiniai, iš kurių vienas turi tiesioginių žinių apie šį klausimą, atsisakė nurodyti savo tapatybę dėl su lustais susijusių klausimų Kinijoje jautrumo.

Pasak dviejų iš šių asmenų, dvi didžiausios Kinijos dirbtinio intelekto lustų įmonės „MetaX“ ir „Enflame“ 2023 m. pabaigoje TSMC pateikė sumažintus savo lustų projektus, kad atitiktų JAV apribojimus.

Anksčiau įmonės savo lustus reklamavo kaip prilygstančius „Nvidia“ grafikos procesoriams (GPU).

Šanchajuje įsikūrusi „MetaX“ sukūrė dirbtinai pažemintos kokybės produktą, pavadintą C280, teigė abu žmonės ir pridūrė, kad šių metų pradžioje Kinijoje baigėsi pažangiausio GPU C500 atsargos.

TSMC atsisakė komentuoti atskirus klientus, sakydama tik, kad dirba su klientais, siekdama užtikrinti, kad jie laikytųsi su jų veikla susijusių jurisdikcijų.

Ir „MetaX“, ir „Enflame“ yra vadinamieji „mažieji milžinai“ – Kinijos valdžios institucijų atrinktos jaunos įmonės, kurios turi potencialo svarbiausiuose sektoriuose, todėl gali gauti valstybės paramą.

Praėjusį mėnesį „MetaX“ gavo vyriausybės finansavimą projektui, kuriuo siekiama sukurti šalyje gaminamą aukšto lygio dirbtinio intelekto mokymo lustą, ir vykdo daugybę mokslinių tyrimų ir plėtros bei gamybos projektų visoje Kinijoje.

Bendrovė „Enflame“ parduoda savo lustus valstybinėms įmonėms ir bendradarbiauja su keliomis vietos valdžios institucijomis vykdydama projektus.

Be technologijų milžinės „Huawei“, Kinijoje veikia apie 50 dirbtinio intelekto lustų startuolių, kurie siekia konkuruoti su „Nvidia“, gruodžio mėnesį apskaičiavo JAV įmonės vadovas Jensenas Huangas.

Tačiau kai kurioms iš šių bendrovių JAV tiesiogiai nustatė eksporto apribojimus ir jos nebegali ieškoti užsienio gamyklų, todėl atsidūrė dar keblesnėje gamybos atžvilgiu padėtyje.

Tikėtina, kad Kinijos dirbtinio intelekto mikroschemų gamybos sunkumai dar labiau pasitarnaus „Huawei“, kuri Kinijoje priešinasi „Nvidia“ po to, kai JAV įmonė dėl eksporto apribojimų turėjo kurti silpnesnes specialiai Kinijos rinkai skirtas mikroschemas.

2018 m. paaštrėjus technologinei įtampai su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija padidino pastangas plėtoti savarankiškumą lustų srityje ir į šį sektorių investavo didžiules sumas.

Praėjusį mėnesį vyriausybė paskelbė apie trečiąją Kinijos integrinių grandynų pramonės investicijų fondo laidą, pagal kurią šiai pramonei skirta 48 mlrd. dolerių, o bendra nuo 2014 m. fondo skirta suma viršijo 100 mlrd. dolerių.

Sektorius taip pat gavo naudos iš atskirų vietos valdžios fondų ir įvairių subsidijų, įskaitant mokesčių lengvatas ir mažų palūkanų paskolas.

Tačiau, nors Kinijoje yra maždaug 44 mikroschemų gamyklos, tik „Semiconductor Manufacturing International Corp“ (SMIC) gali gaminti didelius itin pažangių GPU kiekius, teigė du šaltiniai. Jie taip pat teigė, kad iki šiol tokio lygio SMIC gamybos pajėgumai buvo skirti tik „Huawei“.

SMIC neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

„Huawei“, kuriai dėl JAV sankcijų 2020 m. buvo nutrauktas priėjimas prie lustų gamybos užsienyje, atsisakė komentuoti. Vašingtonas teigia, kad įmonė kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, o bendrovė šį kaltinimą neigia.

Trys iš keturių šaltinių teigė, kad SMIC šiemet sutiko skirti ribotą savo gamybos pajėgumų dalį Kinijos dirbtinio intelekto mikroschemų įmonėms, kurioms Vašingtonas taikė tiesiogines sankcijas ir neleido gaminti užsienyje.

Viena iš tokių įmonių buvo valstybės remiama „Cambricon“, kuri, šaltinių teigimu, patiria sunkumų nuo tada, kai 2022 m. pabaigoje jai buvo pradėti taikyti JAV apribojimai dėl susirūpinimo, kad ji gali tiekti dirbtinio intelekto lustų technologiją Kinijos kariuomenei.

Bendrovė „Cambricon“, kuri praėjusiais metais per pokalbį su analitikais sakė, kad susiduria su produktų tiekimo spaudimu, neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Kinija, reaguodama į JAV sankcijas, apkaltino Vašingtoną išplėtus nacionalinio saugumo sąvoką ir naudojantis valstybės galia, kad būtų išplėstas susidorojimas su Kinijos bendrovėmis.