Kinija pradeda naują penkerių metų kadenciją blogiausios būklės po Kinijos stebuklo, kuris per mažiau nei pusę amžiaus pavertė skurdžią šalį antra pagal dydį pasaulio ekonomika, gyvenimo lygiu pralenkė Rusiją ir metė iššūkį pasaulio lyderei JAV.
Kinijoje verda kelios krizės, keliančios grėsmę komunistinio projekto stabilumui.
Visos jos subrendo valdant Xi Jinpingui, kuris per 10 metų prie partijos vairo įtvirtino valdžią ir pradėjo perestroiką, tikėdamasis sustiprinti Kinijos įtaką pasaulyje ir besivystančią šalį paversti išsivysčiusia.
Pakeliui kilo sunkumų. Kinija susipyko su Vakarais, o ekonomika atsidūrė aklavietėje.
Kinija, pasikliaudama geležine ranka ir centralizuotu planavimu ir turi toksišką sąjungininką Vladimirą Putiną.
Tačiau pirmininkas Xi įsitikinęs, kad viskas vyksta pagal planą.
Jis yra pasiryžęs spręsti problemas ir neketina nusigręžti nuo numatyto kelio.
69 metų Xi liks eiti pareigas trečią penkerių metų kadenciją, laikydamasis Kinijos tradicijos keisti prezidentus bent kartą per dešimtmetį, o Politinio biuro narius į pensiją išleisti ne vėliau kaip 68 metų.
Sekmadienį Xi pradėjo daugiadienį Kinijos komunistų partijos suvažiavimą trumpa dviejų valandų kalba (praėjusiame suvažiavime ji buvo perpus trumpesnė).
Jis pažadėjo nieko nekeisti.
Iš nepakeisto pirmininko kalbos matyti, kad penki pagrindiniai Ci tikslai išliks tie patys:
"Nulinis Covid": nuolatinis uždarymas siekiant apsaugoti gyvybes ir ekonomiką.
Siekis pirmauti pasaulyje ir pagrindinė alternatyva vakarietiškam vystymosi modeliui.
Ekonomikos ir technologijų plėtra yra "svarbiausi prioritetai" kartu su nacionaliniu saugumu.
Turto perskirstymas tarp kinų siekiant "bendros gerovės".
"Susivienijimas" su Taivanu. "Neabejoju, kad tai bus įgyvendinta", - sakė Xi.
Kinija vis mažiau ir mažiau pinigų visam tam turi.
Kai Xi atėjo į valdžią prieš 10 metų, Kinija buvo dinamiškiausia šalis planetoje. 2010 m. ji aplenkė Japoniją ir tapo antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika, o per 12 metų nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės iki kovidų pandemijos jai pavyko padvigubinti savo nacionalinį turtą ir, skaičiuojant vienam gyventojui, aplenkti Rusiją ir kitas besivystančias šalis.
Tačiau Xi valdant ekonomikos augimas sulėtėjo iki 6-8 proc. per metus, o šiemet Komunistų partija nustatė dar kuklesnį tikslą - 5,5 proc.
Ekonomistai teigia, kad jis neviršys 3,0-3,5 %.
Kodėl baigėsi spartaus augimo era? Ar Kinija gali įveikti krizę Xi Jinpingo kursu?
Pagrindinės Kinijos problemos yra trys: kova, pereinamasis amžius ir pasauliniai sunkumai.
Nuolatinis uždarymas
Kinija jau trečius metus yra nuolat užblokuota.
Pasirodžius pirmiesiems naujos kovido bangos požymiams, ištisi miestai užsidaro savo namuose.
Tai kenkia vartojimui, prekybai ir turizmui. Ekonomika stringa, o socialinis nepasitenkinimas auga.
Daugelis tikėjosi, kad Xi kalboje suvažiavime bus užsiminta apie karantino sušvelninimą, tačiau to nebuvo.
Kaip Kinijos nulinio vokelio politika gadina Xi Jinpingo perrinkimo šventę
Nesant veiksmingų vakcinų ir masinio imuniteto nuo šios ligos, išleisti į laisvę pusantro milijardo kinų yra rizikinga.
Pavyzdžiui, JAV, kur gyventojų skaičius yra keturis kartus mažesnis, o sveikatos priežiūros paslaugų lygis - viena galva aukštesnis, nuo koviodo mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių.
Būsto rinkos krizė
Pagrindinė Kinijos krizė - nekilnojamojo turto rinkoje. Tai tik prasideda ir žada kelerius metus kelti Xi galvos skausmą.
Pastaraisiais metais sparčiai augančios kainos ir statybos labai prisidėjo prie bendro Kinijos ekonomikos augimo - apie 25 %.
Du trečdalius gyventojų turto sudaro būstas.
Augimas prasidėjo, kai kinai 1990-aisiais gavo leidimą pirkti butus, ir tęsėsi dėl urbanizacijos. Vėliau nekilnojamasis turtas tapo pagrindiniu investicijų ir spekuliacijų objektu.
Rinkoje sprogo burbulas ir prieš dvejus metus valdžios institucijos nusprendė jį išpūsti, kad kainos vėl taptų prieinamos, o į tuščias patalpas investuoti pinigai būtų nukreipti į investicijas kituose sektoriuose arba, dar geriau, į vartojimą.
Jie sugriežtino skolinimo sąlygas nekilnojamojo turto plėtotojams ir leido bankrutuoti kelioms ypač rizikingoms bendrovėms.
Kainos ėmė kristi, žmonės pradėjo atidėlioti būsto pirkimą ir atsisakė mokėti paskolas už ilgai statytus namus.
Visa tai sukėlė problemų bankams.
Įkainiai yra labai dideli. Apskaičiuota, kad bendra gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertė Kinijoje siekia 52 trilijonus JAV dolerių.
Jei Kinijos valdžios institucijos nesugebės susidoroti su šia krize, padėtis gali tapti nekontroliuojama ir baigtis recesija, kaip Japonijoje dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose 2008 m.
Kol kas apie recesiją negali būti nė kalbos, tačiau problemos neapsiriboja vien būsto rinka.
Perėjimo amžius
Kinija išnaudojo visas augimo pasivijimo galimybes, todėl valdžios institucijos bando pereiti nuo į augimą orientuoto prie vartojimu grindžiamo vystymosi modelio.
Tačiau kelias nuo turtingumo iki gerovės yra ilgesnis ir sunkesnis nei nuo skurdo iki gerovės.
Kinija nebėra tokia pati, o tai yra bloga žinia pasauliui. Kodėl?
Pirma, trukdo demografiniai veiksniai. Dėl politikos "viena šeima - vienas vaikas" Kinija tapo senėjančia šalimi. Jaunimo nedarbas yra rekordiškai didelis - beveik 20 proc.
Antra, urbanizacija ir industrializacija, kaip ekonomikos augimo varomosios jėgos, jau nebėra veiksmingos.
Visi, kas galėjo ir norėjo, jau seniai persikėlė iš kaimo į miestus, kuriuose jau gyvena daugiau kaip 60 proc. kinų.
Viskas, ko trūko pramonės, energetikos, infrastruktūros ir nekilnojamojo turto srityse, jau sukurta. Per skurdo metus susikaupęs pasiūlos deficitas buvo padengtas, o naujos paklausos kūrimo tempas yra daug lėtesnis.
Vidaus paklausos sumažėjimą būtų galima kompensuoti išorės paklausa, tačiau ir čia kyla problemų.
Išorės problemos
Pandemija smarkiai sulėtino globalizaciją ir pakirto Kinijos, kaip pasaulio prekių gamyklos, didžiausios vartotojų rinkos, didžiausios energijos importuotojos ir pagrindinės pasaulio prekybos galios, pozicijas.
Po pandemijos išsivysčiusios ekonomikos šalys susidūrė su rekordine infliacija ir buvo priverstos nutraukti dešimtmetį vykdytą itin švelnią kredito politiką.
Žmonės ir įmonės turi vis mažiau laisvų pinigų ir pirmiausia mažina prekių, kurių pagrindinė tiekėja yra Kinija, vartojimą.
Be to, vyksta karas Europoje - turtingiausioje pasaulio rinkoje, kurioje gyvena pusė milijardo žmonių.
Karo kaina. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasauliui trūks 2,8 trilijono JAV dolerių
Vasario mėnesį V. Putinas pasiuntė karius užkariauti Ukrainos, už ką Rusijai buvo pritaikytos sankcijos. Dar anksčiau Kremlius pradėjo dujų karą prieš Europos Sąjungą.
Dėl to kilo pasaulinė energetikos krizė, dėl kurios Vakarų vartotojai turėjo dar mažiau pinigų kiniškoms prekėms pirkti.
Net ir laikina nauda, gaunama perkant rusišką energiją su nuolaida, neatsvers nuostolių.
Kinijai reikia pirkėjų savo produktams, o ne pigios energijos.
Šiais metais naftos paklausa sumažės 3 % - pirmą kartą nuo 1990 m., kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga
. Dujų suvartojimas smarkiai padidės tik po 2030 m. O rusiškos anglys patenkina tik apie 1 % Kinijos poreikių.
Konfliktas su Vakarais
Antroji nemaloni Putino karo su Kinija pasekmė - konflikto su Vakarais eskalavimas.
Santykiai jau ir taip įtempti dėl suvaržytų laisvių Honkonge, represijų prieš uigūrus ir karingos retorikos Taivano atžvilgiu.
Pastaraisiais metais Xi vykdoma politika tvirtai įtvirtino Kinijos, kaip strateginės Vakarų priešininkės, poziciją. Atsisakymas pasmerkti V. Putino invaziją į Ukrainą visam laikui sugadino santykius.
JAV iki šiol susilaikė nuo antrinių sankcijų, nes Kinija Rusiją remia tik diplomatiškai, o ne ginklais ar pinigais. Tačiau Joe Bideno administracija ne tik nepanaikino Donaldo Trumpo įvestų prekybos apribojimų, bet ir sugriežtino technologijų perdavimo Kinijai draudimus.
Šalis, turtinga prekyba ir atvirumu, "iPhone" ir "Tesla" surinkimu, pamažu pereina nuo bendradarbiavimo prie konflikto su Vakarais.
Ar stebuklas baigėsi?
Kinija turi milžiniškų augimo rezervų. Net jei dabartinės problemos nebus greitai išspręstos, ekonomistai prognozuoja, kad Kinijos metinis augimas sieks 4 proc.
Tokiu tempu Kinija pasivys ir aplenks JAV pagal ekonominį dydį tik kito dešimtmečio viduryje.
Jei viskas vyks pagal planą ir Vakarai išvengs recesijos, augimas gali viršyti 5 proc.
Tuomet bus pasiektas Komunistų partijos tikslas nuo 2020 iki 2035 m. padvigubinti ekonomiką, apskaičiavo "Bloomberg Economics" ekonomistai.
Tam reikės ne tik greitai įveikti kova ir nekilnojamojo turto rinkos krizę, bet ir vykdyti skausmingas ir brangiai kainuojančias reformas: ilginti pensinį amžių, didinti socialinę apsaugą ir sustabdyti išpuolius prieš stambųjį privatų verslą.
Taip pat nekenkia užmegzti ryšius su Vakarais. Kinija stengiasi plėsti savo įtakos sferą ir aktyviai investuoja užsienyje.
Ji turi didžiausią pasaulyje kariuomenę, branduolinių ginklų ir vietą JT Saugumo Taryboje.
Tačiau ekonomiškai jai vis dar sunku konkuruoti su Vakarais. Kinijos BVP sudaro apie 20 trilijonų JAV dolerių arba apie 20 proc. pasaulio ekonomikos. JAV - 25 %, o visame išsivysčiusiame pasaulyje - 60 %.
Xi turi tik penkerius metus atsakyti į visus šiuos klausimus.
Konstitucijos pakeitimas nežada jam valdymo iki gyvos galvos. Po penkerių metų vyks kitas kongresas ir kita užkulisinė kova, kurios sėkmė tiesiogiai priklausys nuo to, kaip vystysis šalis.
"Komunistų partijos politinis teisėtumas priklauso nuo socialinės ir ekonominės padėties gerinimo.
Vidutinis Kinijos gyventojas pajus, kad reikalai klostosi prastai, todėl iššūkis - sugrąžinti augimo tempą, prie kurio Kinija buvo įpratusi per pastaruosius dešimtmečius", - problemos mastą aiškina Colleen Koh iš RSIS analitinio centro Singapūre.
Xi stato ant autoritarizmo stiprinimo, turto perskirstymo ir konflikto su Vakarais.
Ar tai pasiteisins, sužinosime po penkerių metų. Jei Xi išliks ir ketvirtai kadencijai, po 10 metų Kinija turės 80-metį valdovą su 20 metų nepertraukiamos valdžios.
Istorinis eksperimentas įsibėgėja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą