Ko gali griebtis Putinas, kaip žiurkė įvarytas į kampą: britų analitikai prognozuoja baisų scenarijų
(2)Apie tai įspėja britų leidinys „The Telegraph“.
Istorinė iliuzija ir pasikeitusios taisyklės
Istoriškai Krymas visada buvo griežtos Rusijos priešpriešos su Vakarais ir kaimynais arena. 2014 metais, aneksavęs pusiasalį, Kremlius praktiškai netrukdomas įtvirtino savo kontrolę.
Tuometinė švelni NATO reakcija – apsiribojimas tik sankcijomis ir politiniu susirūpinimu – sukūrė Maskvai iliuziją, kad svetimų teritorijų grobimas praeis be rimtų pasekmių.
Tačiau pilno masto invazija visiškai perrašė šias taisykles.
Šiandien Ukraina metodiškai paverčia Krymą spąstais okupantams. Masiniai bepiločių orlaivių ir tolimojo nuotolio ginklų smūgiai tiek paralyžiavo Rusijos Federacijos karinę mašiną pusiasalyje, kad okupacinė valdžia buvo priversta įvesti regioninio charakterio nepaprastąją padėtį.
Kijevui ir jo sąjungininkams degantys kariniai objektai Kryme yra aiškus Ukrainos armijos efektyvumo įrodymas.
Tačiau „The Telegraph“ analitikai akcentuoja kitą aspektą – kaip į savo bejėgiškumą sureaguos Kremlius.
V. Putinas sparčiai praranda vidinės informacinės erdvės kontrolę
Rusijos oro gynybos sistemos jau nesugeba paslėpti dronų antskrydžių prieš naftos bazes ir karines gamyklas pačios Rusijos gilumoje, įskaitant ir didžiuosius miestus. Aiškinti gyventojams, kad „viskas vyksta pagal planą“, darosi nebeįmanoma.
Analitikai baiminasi, kad dėl krizės fronte ir reputacinių praradimų V. Putinas gali griebtis radikalios eskalacijos. Tarp tikėtinų scenarijų – ne tik kiliminiai Kijevo apšaudymai, bet ir tiesioginė taktinio branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė.
Iššūkis Vakarų lyderiams ir nauji smūgiai
Esama situacija iš Vakarų reikalauja maksimalaus susitelkimo ir pasirengimo blogiausiam.
Jau kitą mėnesį Ankaroje vyks Aljanso viršūnių susitikimas. Žurnalistai pažymi, kad NATO lyderiai privalo sukurti aiškią strategiją, kaip priešintis naujam Rusijos agresijos etapui.
Šis tvirtumo išbandymas palies absoliučiai visus lyderius, įskaitant ir Donaldą Trumpą, kuriam teks reaguoti į nenuspėjamus Maskvos žingsnius sąlygomis, kai senosios sulaikymo taisyklės nebėra veiksmingos.
Tuo pat metu Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenka pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos ketina ir toliau stiprinti atakas prieš Rusijos kariuomenės logistinę infrastruktūrą, ypač laikinai okupuotame Kryme.
Anot jo, vis svarbesnį vaidmenį tokiose operacijose vaidina bepiločių sistemų padaliniai.
„Mes didinsime savo pilotų skaičių operatyvinėje gilumoje ir daug aktyviau naikinsime priešininko logistiką. Kuo daugiau priemonių – tuo efektyviau mes veiksime“, – pareiškė jis.
2026 m. birželio mėnesio įvykių chronologija rodo, kad šie pažadai jau virsta realybe:
Birželio 20 d. suduotas smūgis Tauridės šiluminei elektrinei netoli Simferopolio, sutrikdant elektros tiekimą Sevastopolyje, Jaltoje, Džankojuje ir Aluštoje.
Naktį į birželio 22 d. Armianske užpultas Rusijos FSB pastatas, o Feodosijoje po dronų atakos dingo elektra.
Naktį į birželio 23 d. masinis dronų smūgis suduotas Kerčės jūrų uostui ir dideliam geležinkelio mazgui.
Birželio 24 d. Saugumo tarnyba (SBU) ir bepiločių sistemų pajėgos smogė „Saki“ ir „Gvardejskoje“ kariniams aerodromams bei pagrindinei Sevastopolio elektros pastotei, palikdamos miestą be šviesos.
Naktį į birželio 25 d. užfiksuota dar viena masinė dronų ataka, po kurios birželio 26 d. okupacinė valdžia Kryme oficialiai įvedė nepaprastosios padėties režimą.
Šaltinis: „The Telegraph“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą