Kodėl japonai pirkdavo sudaužytą stiklą iš Sovietų Sąjungos ir iš karto jį išmesdavo

Kai kurių šalių vyriausybės praeito amžiaus viduryje sudarė tokius prekybos susitarimus, kurie iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti ne tik nenaudingi, bet ir tiesiog beprotiški.

Tačiau, tik iš pirmo žvilgsnio supratus, kokia to priežastis, galima tik stebėtis vienos iš šalių išradingumu.

Ar norėtumėte pavyzdžio?

Jei pažvelgtumėte į prekių, kurias Japonija pirko iš Sovietų Sąjungos, sąrašą, turbūt nustebtumėte sužinoję, kad Tekančios saulės šalis iš SSRS dideliais kiekiais pirko... stiklo šukių.  

Kam japonams prireikė tokios keistos prekės?

Galbūt Japonija neturėjo pakankamai savo paties skaldyto stiklo, todėl pirkinys buvo perdirbtas į kažką reikalingo?

Kaip paaiškėjo, toks spėjimas neteisingas, nes japonai iškart po pirkimo išpylė į jūrą krūvą stiklo.

Ką sumanė gudrūs samurajų palikuonys?

Kaip paaiškėjo, japonų logikoje nebuvo nieko sudėtingo.

Vietoj sudužusio stiklo jie galėjo pirkti, pavyzdžiui, pjuvenų ar metalo drožlių - tai nieko nebūtų pakeitę.

Esmė ta, kad pirkėjus domino ne pačios išbarstytos prekės, o jų pakuotė...

Skaldytas stiklas buvo kruopščiai supakuotas į natūralaus medžio dėžes.

Tais laikais tai buvo kedras.

Japonai stiklą išmesdavo, o iš puikių sausų kedro plokščių gamindavo brangius baldus.

Japonija turėjo nedaug savo medienos, todėl dešimtmečius šalies vadovai gaudavo aukščiausios klasės medienos beveik už šiukšlių kainą.

Tokio išradingumo iš japonų reikia pasimokyti!

Shutterstock nuotr.