Kodėl Pietų Korėjos mokytojai bijo savo mokinių ir jų tėvų

Jie suduodavo smūgius ir spardydavo veidus, mėtydavo kėdes ir stalus, sako mokytoja Kang ir pridūrė, kad bandydama įsikišti buvo sužeista.

Dvejus metus Kang sunkiai sekėsi drausminti savo mokinius arba susidoroti su tėvų pasipriešinimu, kai ji tai darė. Ji tvirtina, kad direktorius jai niekuo nepadėjo ir liepdavo tiesiog pasiimti savaitę atostogų.

Šiuo metu Kang yra laikinai nedarbinga, tačiau ji toli gražu nėra vienintelė su savo išgyvenimais.

Pastaraisiais mėnesiais dešimtys tūkstančių mokytojų protestavo, reikalaudami didesnės mokinių ir tėvų apsaugos. Viename proteste Seule praėjusį mėnesį, pasak organizatorių, susirinko 200 000 žmonių, privertusių vyriausybę atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų.

Vieninga šalies mokytojų pozicija pareikšta po to, kai liepos mėn. nusižudė dvidešimtmetė pirmos klasės mokytoja. Ji buvo rasta negyva savo klasėje Seule. Aptardama jos atvejį, policija paminėjo probleminį mokinį ir tėvų spaudimą, tačiau galutinės savižudybės priežasties nenurodė.

Nuo liepos mėn. gyvybę sau atėmė dar keli mokytojai, o kai kurie iš šių atvejų, pasak mirusiųjų kolegų ir gedinčių šeimų, buvo susiję su stresu mokykloje.

Vyriausybės duomenys rodo, kad nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. nusižudė 100 valstybinių mokyklų mokytojų, 11 iš jų - per pirmąjį šių metų pusmetį, tačiau nenurodoma, kokie veiksniai lėmė jų mirtį.

Kyung Hee universiteto švietimo profesorius Sung Youl-kwanas sako, kad protestų greitis ir mastas daugelį nustebino.

Mokytojai kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl jie jaučiasi negalintys drausminti mokinių, nurodo 2014 m. įstatymą dėl smurto prieš vaikus, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus. Jie sako, kad bijo, jog nedidelė dalis tėvų juos paduos į teismą už tai, kad jie sukėlė emocinę kančią savo vaikui ir bus tempiami per teismus.

Mokykla yra paskutinis barjeras, leidžiantis mokiniams sužinoti, kas visuomenėje yra gerai, o kas ne. Bet mes nieko negalime padaryti, jei juos mokysime, galime būti apkaltinti, sakė pradinių klasių mokytoja Ahn Ji-hye, kuri padėjo organizuoti ankstesnius protestus.

Ahn sako, kad kai kuriomis dienomis nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro į jos mobilųjį telefoną skambindavo tėvai, norėdami pasikalbėti apie savo vaiką arba pasiskųsti.

Ar yra sprendimas?

Pietų Korėjos švietimo ministras Lee Ju-ho iš pradžių įspėjo mokytojus, kad masinis streikas bus neteisėtas veiksmas. Ši pozicija buvo greitai pakeista, o rugsėjo 21 d. Nacionalinėje asamblėjoje buvo greitai priimtas teisės aktų pataisų rinkinys.

Vienas iš svarbiausių pakeitimų - mokytojams suteikiama tam tikra apsauga nuo teisminio persekiojimo dėl vaikų išnaudojimo, jei jų drausminimas laikomas teisėta švietimo veikla. Be to, dabar atsakomybė už mokyklų skundų ir tėvų pateiktų ieškinių nagrinėjimą tenka direktoriui.

Iki šiol pas mus vyravo kultūra, kai mokyklos direktorius buvo linkęs šią atsakomybę perduoti mokytojams, sakė profesorius Sungas.

Naujasis įstatymas taip pat apsaugos mokytojų asmeninę informaciją, pavyzdžiui, jų mobiliųjų telefonų numerius ir reikalaus, kad tėvai dėl rūpimų klausimų ar skundų kreiptųsi į mokyklą, o ne tiesiogiai į mokytoją.

Anksčiau, sakė Ahnas, jei negalėdavo jiems duoti savo asmeninio telefono numerio, kartais kai kurie tėvai ateidavo į automobilių stovėjimo aikštelę, žiūrėdavo, matydavo ir užsirašydavo telefono numerį iš automobilio, tada rašydavo SMS žinutes. Korėjiečiams įprasta savo telefono numerį rodyti priekinio stiklo apatiniame kampe.

Ahnas vertina teisinius pakeitimus kaip ,,reikšmingus", tačiau primygtinai teigia, kad aukštesnio lygio įstatymus, tokius kaip vaiko gerovės įstatymas ir bausmių už smurtą prieš vaikus įstatymas, taip pat reikia peržiūrėti. Pagal šiuos įstatymus vis dar galima pranešti apie mokytojus remiantis vien tik įtarimais.

Ji sako, kad kol kas protestai tęsis

Vienas iš jų planuojamas spalio 28 d. prie Nacionalinės asamblėjos. Ahn sako, kad norėtų, jog būtų taikomos bausmės tėvams, kurie nepagrįstai kaltina mokytojus, arba būtų įdiegtos praktinės priemonės, kad klasėse būtų galima priimti privalomus pakeitimus, pavyzdžiui, pašalinti trukdantį mokytis mokinį kitur, kad būtų galima tęsti mokymą.

Profesorius Sungas mano, kad pakeitimai padės trumpuoju laikotarpiu, tačiau įspėja, kad įstatymas turėtų būti vertinamas kaip apsaugos priemonė, o ne sprendimas.

Teisės ar kultūros problema?

Kritikai teigia, kad Pietų Korėjos visuomenė neproporcingai daug dėmesio skiria akademinei sėkmei, todėl nereikėtų stebėtis, kad tėvai daro tokį didelį spaudimą mokytojams ir visai švietimo sistemai.

Įprasta, kad mokiniai po įprastų pamokų lanko būrelius, vadinamus hagwon, ir tai yra ne papildoma, o pagrindinė ir brangiai kainuojanti sėkmės sąlyga.

Nacionalinio stojamojo egzamino į koledžą, korėjiečių vadinamo Suneung, dieną nutraukiami lėktuvų skrydžiai, o važiavimo į darbą ir atgal valandos pritaikomos taip, kad egzaminus laikantys mokiniai nebūtų trukdomi.

Egzistuoja kultūra, kurioje tėvai paprastai turi vieną vaiką ir yra pasirengę į jį sudėti visus finansinius išteklius ir galimybes.

Šis spaudimas ar apsėdimas dėl išsilavinimo, kartais dėl aukšto balo, aukštų pasiekimų (mąstysenos), nėra gera aplinka mokytojams, nes jie perima spaudimą iš tėvų.

Šaltinis: www.edition.cnn.com