Kokios JAV pagalbos neteks Ukraina: didina įtampą tarp Vašingtono ir Kijevo

Pasak užsienio žiniasklaidos, Donaldas Trampas (Donald Trump) nuo pat savo kadencijos pradžios skeptiškai vertino ginklų tiekimą Ukrainai, tačiau rimtų priemonių nusprendė imtis po to, kai Baltuosiuose rūmuose susipyko su Volodymyru Zelenskiu.

Visų pirma kalbama apie JAV karinės įrangos tiekimą, įskaitant ginklus, kurie tranzitu gabenami per Lenkiją. 

Pasaulio ekonomikos instituto Kylyje duomenimis, nuo karo pradžios JAV karinei ir ekonominei paramai Ukrainai išleido daugiau kaip 100 mlrd. dolerių.

Donaldo Trampo įsakas taikomas ginklams ir šaudmenims, kurių vertė viršija 1 mlrd. dolerių, kai kurie iš jų dar tik ruošiami pristatyti, o kiti jau keliauja į Ukrainą, pranešė „The New York Times“.

Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, kalbama apie itin svarbią amuniciją, ypač šimtus valdomų daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir prieštankinių ginklų.

Kijevas taip pat priklauso nuo JAV žvalgybos paramos paleidžiant tolimojo nuotolio raketas, papildo informaciją „The Washington Post“ leidinys.

D. Trampas iš buvusio prezidento Joe Bideno paveldėjo pažadą tiekti ginklų už beveik 4 mlrd. dolerių. Neaišku, ar jis bus įvykdytas, juolab kad JAV atsargos mažėja ir jas reikia papildyti, daro išvadą „Bloomberg“.

„The New York Times“ rašo, kad šis D. Trampo sprendimas labai padidino įtampą tarp Vašingtono ir Kijevo kritiniu karinio konflikto momentu. Pasak JAV pareigūnų ir analitikų, Ukraina išsilaikys kelias savaites ar net mėnesius dėl savo pačios gaminamų ginklų ir tiekimo iš Europos.

Savo ruožtu dauguma ES šalių, vadovaujamos Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos, pažadėjo padidinti pagalbą. 

Tačiau jos neturi beveik jokių atsargų, kad artimiausiu metu galėtų kompensuoti skirtumą, pabrėžia leidinys.

Europiečiai rengia 20 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, primena „The Washington Post“. Kijevo rėmėjai žemyne stengiasi sustiprinti Ukrainos pozicijas, matydami, kad JAV pereina prie derybų dėl taikos, Maskvai palankesnėmis sąlygomis.

Planuota sąjungininkei siųsti artilerijos šaudmenų, oro gynybos įrangos, bepiločių lėktuvų ir kitų ginklų sistemų. Tačiau pagrindinės žemyno ekonomikos pačios patiria sunkumų ir joms gali būti sunku išlaikyti tiekimą ilgą laiką, teigė laikraštis.

Dėl to ES sustabdė karinės pagalbos paketo rengimą, rašo „Politico“. 

Kaip ir anksčiau, iniciatyvą blokavo Vengrija.