Komisija paskelbė, kas pražudė keltą „Estonia“

Komisijos teigimu, „Estonia" nuskendo ne dėl susidūrimo su kitu laivu, o dėl kelto korpuse buvusių skylių bei deformacijų. Taip pat ataskaitoje teigiama, kad dalis laivo konstrukcijų neatitiko reikalavimų.

„Kol kas nepavyko rasti nieko, kas iš esmės galėtų pakeisti dar 1997 metais „Estonia" avariją tyrusios komisijos ataskaitoje įvardintas jos priežastis ir technines išvadas", - teigiama Saugos incidentų tyrimų biuro ir Švedijos valstybinio katastrofų tyrimo departamento paskelbtoje bendroje ataskaitoje.

Pasak Saugos incidentų tyrimų biuro vadovo Rene Arikaso (Rene Arikas), „Estonia" nuolaužos yra prastos būklės ir rimtai pažeistos, o granitinio jūros dugno grunto reljefas atitinka laivo korpuso deformacijas.

Jis patikslino, kad, bent kol kas, nebuvo rasta jokių, susidūrimo su kitu laivu ar sprogimo priekinėje kelto dalyje, požymių.

Jūros dugno geologija atitinka laivo pažeidimus

Stokholmo universiteto jūrų geologijos ir geofizikos profesorius Martinas Jakobsonas (Martin Jacobson) atliko geologinį-geofizinį „Estonia" žūties vietos vertinimą.

Pasak jo, jūros dugno topografija visiškai atitinka dešinio laivo borto pažeidimą.

Taip pat buvo patikslinta, jog tyrimo metu buvo nustatytas minkštųjų nuogulų storis ant granitinio dugno ir tai, jog vienose vietose jis yra storesnis, o kitose - ženkliai plonesnis.

Minkštas molis buvo užfiksuotas laivo priekyje bei gale, morena, žvirgždas, smėlis ir granitas - jo viduryje.

Visgi profesorius pabrėžė, kad jis užsiima tik jūros dugno geologija, todėl nevertino ar įtrūkimai ir skylės paskendusio laivo korpuse galėjo atsirasti šiam judant jūros dugnu.

Plačiau apie tai, pristatydamas 3D laivo modelį, kurio gamybai buvo panaudota 45 000 nuotraukų, kalbėjo Švedijos valstybinio katastrofų tyrimo departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Bekstrandas (Jonas Beckstrand).

„Modelyje matosi dešinio borto ir jūros dugno pažeidimai. Modeliavimas parodė, kad jūros dugnas atitinka pažeidimus, - sakė J.Bekstrandas. - Darbai dar nėra baigti, tačiau, tikėtina, kad laivas nukentėjo susidūręs su jūros dugnu."

Laivas buvo netinkamas eksploatacijai

R. Arikas pabrėžė, kad išduodant leidimą eksploatuoti „Estonia", kelto priekis nebuvo apžiūrėtas.

Jeigu ši dalis būtų buvusi apžiūrėta, laivas, dėl gamybinio broko, iš viso nebūtų gavęs sertifikato.

„Priėjome išvados, kad laivas buvo netinkamas eksploatacijai, sertifikatas jam buvo išduotas per klaidą ir keltas neturėjo kursuoti tarp Talino ir Stokholmo", - teigė jis.

Apibendrindamas, R.Arikas nurodė, kad norint iki galo išsiaiškinti katastrofos priežastis, tyrimas turi būti tęsiamas ir yra tikslinga iš naujo apklausti išgyvenusius kelto keleivius.

Žinia apie maršrutu Talinas-Stokholmas kursavusio kelto „Estonia" tragediją pasaulį apskriejo 1994 metų rugsėjo 28 d. Iš juo plaukusių 989 žmonių 137 buvo išgelbėti, 757 pripažinti dingę be žinios, atpažinti nuskendę ar sušalę vandenyje - 95.

Iškart po tragedijos pasirodė informacija apie tai, kad esą keltu į Švediją buvo gabenami Rusijos armijos Estijoje palikti ginklai, kas ir lėmė jo žūtį.

Buvo teigiančių, kad keltas nuskendo po jame nugriaudėjusio sprogimo.

2009 metais oficiali Estijos, Suomijos ir Švedijos tarpvyriausybinė komisija priėjo išvadą, kad laivo katastrofą sukėlė jo konstrukcijos trūkumai ir nepalankios oro sąlygos.