Kosminis aparatas nufotografavo tamsios plazmos išsiveržimą Saulėje: jis didesnis už Žemę

Ši saulės protuberancija susideda iš dujų, arba plazmos, kurią sulaiko Saulės magnetiniai laukai.

 Nepaisant to, kad mūsų žvaigždės viršutinės atmosferos, t. y. vainiko, temperatūra yra daugiau nei milijonas laipsnių Celsijaus, ši plazma yra palyginti šalta, nes jos temperatūra yra apie 10 000 laipsnių Celsijaus.

Dėl žemos temperatūros Saulės protuberancija atrodo tamsesnis nei aplinkinis žvaigždės vainikas. 

Kai tokios struktūros matomos atviros kosmoso fone, jos vadinamos protuberancija. Kai jos driekiasi per matomą Saulės diską, jos vadinamos gijomis.

Tiek Saulės protuberancijos, tiek gijos gali būti dešimčių tūkstančių kilometrų dydžio, o tai reiškia, kad jos kelis kartus viršija Žemės skersmenį.

Nuotrauka: NASA

Kai „Solar Orbiter“ padarė saulės protuberanso nuotrauką, kosminis aparatas buvo maždaug 63 milijonų kilometrų atstumu nuo Saulės. 

Palyginimui, planeta Merkurijus yra maždaug 58 milijonų kilometrų atstumu nuo mūsų žvaigždės.