Ukrainos „Flamingo“ raketos nutildė Rusijos „Orešnik“ ambicijas

Šis smūgis nebuvo tik eilinė ataka: jo taikiniu tapo bazė, kurioje agresorius ruošė naujos kartos balistinių raketų „Oreshnik“ paleidimus.

Smūgis į raketų lopšį: kas žinoma apie ataką?

2026 m. sausio mėnesį įvykdyta operacija parodė augančias Ukrainos karinio-pramoninio komplekso galimybes. Smūgiams buvo panaudotos tolimojo veikimo nuotolio raketos FP-5 „Flamingo“, kurios yra ukrainietiškas produktas.

Operacijos nuostoliai „Kapustin Jar“ poligone:

Sunaikinta infrastruktūra: Raketos sėkmingai pasiekė angarų tipo pastatų kompleksą. Vienas angaras, kuriame vyko pasirengimas raketų paleidimui, visiškai nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Apgadinti kiti objektai: Dalis pagalbinių pastatų patyrė vidutinio ir sunkaus lygio sugriovimus.

Evakuacija: Dėl smūgių sukeltos panikos ir gaisrų pavojaus dalis poligono personalo buvo skubiai evakuota.

„Flamingo“ prieš „Oreshnik“: technologinė dvikova

Raketa „Oreshnik“ tapo Rusijos bauginimo įrankiu po to, kai sausio 8-ąją ja buvo smogta Lvovui. Tačiau Ukrainos atsakas su raketomis FP-5 „Flamingo“ parodė, kad Kijivas turi priemonių naikinti šias raketas dar joms nepakilus į orą.

Strateginis „Flamingo“ pranašumas:

Nuotolis: Raketos sugebėjo pasiekti Astrachanės sritį, o tai rodo didelį veikimo spindulį.

Tikslumas: Palydovinės nuotraukos iš ankstesnių smūgių (pvz., Belgorode) patvirtina, kad „Flamingo“ pataiko į kritinius pramoninius ir logistinius mazgus, o ne į gyvenamuosius kvartalus.

Kaupiamasis poveikis: Kariniai analitikai pažymi, kad sistemingi smūgiai Rusijos karinės pramonės įmonėms trikdo ištisas gamybos grandines.

„Oreshnik“ grėsmė ES pasienyje

Pirmasis „Oreshnik“ panaudojimas prieš Lvovą, esantį vos už 70 km nuo Europos Sąjungos sienos, sukėlė didelį atgarsį tarptautinėje bendruomenėje. 

Tai buvo vertinama kaip bandymas pademonstruoti, kad Rusija gali pasiekti bet kurį taikinį Vidurio Europoje. 

Smūgis į „Kapustin Jar“ poligono angarus yra tiesioginis atsakas į šią provokaciją, parodantis, kad paleidimo aikštelės nėra saugios.

Paralyžius fronte ir logistikoje

Ataka prieš raketų bazę sutapo su masiniu „Starlink“ ryšio blokavimu Rusijos pusėje, kuris paralyžiavo agresoriaus kariuomenės valdymą. 

Šių įvykių visuma rodo, kad Rusijos karinis mechanizmas susiduria su didžiausiais iššūkiais nuo pat invazijos pradžios – nuo ryšio trūkumo iki strateginės ginkluotės naikinimo jų pačių teritorijoje.