Kosta Rikos paslaptingieji rutuliai: mokslininkai nori išsaugoti artefaktus, sveriančius nuo kelių gramų iki 16 tonų

Dikizo rutuliai priklauso dabar jau išnykusiai Dikizo kultūrai, klestėjusiai Rio Grandės de Terrabos slėnyje Sinankros laikotarpiu, kuris truko 1500-300 m. pr. m. e.

Būtent 800-1500 m. po Kr. laikotarpiu Diquis kultūra buvo pasiekusi kultūros raidos viršūnę.

Šiuo laikotarpiu amatininkai kūrė sudėtingus keramikos, kaulo ir aukso dirbinius, taip pat akmeninius rutulius, kurie buvo strategiškai išdėstyti svarbiose vietose ir viešose aikštėse, rašo HeritageDaily.

Šie rutuliai pasižymi plačiu dydžių diapazonu - nuo kelių centimetrų iki daugiau nei 2 metrų skersmens. Daugiausia jos gaminamos iš gabro - magminės uolienos, panašios į bazaltą, tačiau kai kuriais atvejais naudojamos ir kalkakmenio bei smiltainio uolienos.

Šių akmeninių rutulių formavimo procesas reikalauja kruopščios technikos.

Amatininkai išgaudavo šiurkščias riedulines formas iš tankesnių uolienų, o paskui kruopščiai poliruodavo paviršių smėliu, kol jis tapdavo lygus.

Daugeliui Kosta Rikos čiabuvių bendruomenių šios vietovės turi didelę reikšmę, todėl šalis buvo įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo sąrašą.

Siekdami užtikrinti šių kultūros vertybių išsaugojimą ir geriau suprasti jų medžiagiškumą, ENCRYM ir Kosta Rikos nacionalinio muziejaus ekspertai atliko išsamius didžiausių akmeninių sferų tyrimus.

Jų tikslas - optimizuoti konservavimo metodus, įvertinti kultūrinę vietų, kuriose rastos šios sferos, reikšmę ir išsaugoti šį kultūros paveldą ateities kartoms.

Šaltinis: HeritageDaily