Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai Vokietijos ūkininkai tręšia savo laukus, Maskvoje – taigi ir Putino karo mašinoje – sukasi rubliai.
Yra įvairių mineralinių trąšų. Svarbios maistinės medžiagos yra azotas, fosforas ir kalis. Ypač azoto trąšų dalis reikalauja labai daug energijos. Tam reikia amoniako, kuris toliau perdirbamas į karbamidą.
Pramoninei gamybai reikia didžiulių gamtinių dujų kiekių. O Rusija jų turi daug ir labai pigiai. Gamtinėms dujoms taikomos sankcijos (dalinė išimtis SGD), bet karbamidui nėra.
Taip pat nėra jokių papildomų baudžiamųjų tarifų, taikomų tik rusiškoms trąšoms. Tai suteikia Rusijai konkurencinį pranašumą.
O kadangi Europa perka mažiau rusiškų dujų, Putinas stumia į Europą trąšas.
Tačiau didelės dujų kainos ir pigi konkurencija iš Rusijos turi milžiniškų pasekmių Vokietijos gamintojams.
Dabar pavojus gresia tradiciniam trąšų gamintojui – azoto gamyklai SKW Piesteritz (Saksonija-Anhaltas, tiesioginės ir netiesioginės: 10 000 darbo vietų).
Antje Bittner (61 m. amžiaus, „SKW Piesteritz” generalinė direktorė) sakė BILD: „Europai ir Vokietijai gresia pavojus, kad politikai ją nuves į naują priklausomybę nuo Rusijos.
Ir ji pyksta ant vyriausybės: „Politikai nedaro nieko, kad sustabdytų importą”.
infa.lt: skamba kaip anekdotas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą