Vienas iš žemynų skyla dvigubai greičiau: mokslininkai papasakojo, kas nutiks

Anksčiau mokslininkai manė, kad skilimas užtruks dešimtis milijonų metų, tačiau dabar Kalifornijos universiteto profesorius Kenas Makdonaldas (Ken MacDonald) portalui DailyMail.com teigė, kad tai įvyks daug greičiau - per 1-5 milijonus metų. Atsiskyrimas sukurtų naują vandenyną ir žemyną Žemėje.

„Gali nutikti taip, kad Indijos vandenyno vandenys atplauks ir užlies tai, kas dabar yra Rytų Afrikos riftinis slėnis“, - patikslino K. Makdonaldas.

Mokslininkas pridūrė, kad naujasis vandenynas gali tapti toks pat gilus kaip Atlanto vandenynas, jei vandenys ir toliau atplauks į šį regioną.

Mokslininko teigimu, plyšys eina per Somalį, Keniją, Tanzaniją ir pusę Etiopijos, kuri taps nauju žemynu, vadinamu Nubijos žemynu.

Nors abi dalys dreifuoja itin lėtai, Makdonaldas sakė, kad tai įspūdinga, turint omenyje didžiulį Afrikos dydį.

Regione yra dvi tektoninės plokštės - Somalio ir Nubijos - kurios aktyviai dreifuoja viena nuo kitos.

Atsiskyrimą lemia Rytų Afrikos riftų sistema - 3200 km ilgio plyšys, susiformavęs mažiausiai prieš 22 mln. metų toje vietoje, kur yra žemyno Didieji ežerai. 

2018 m. Kenijoje po smarkių liūčių taip pat atsirado praraja.

„Ežerai susidarė, nes Rytų Afrika atsiskiria nuo likusios žemyno dalies. 

Ši Somalio plokštė toliau juda į rytus, taip sukurdama milžinišką plyšių slėnį“, - sakė mokslininkai

Žemės mokslų katedros profesorė Sara Stamps (Sarah Stamps): S. Stamp, profesorė, teigia: „Plėtimosi tempas yra sparčiausias šiaurėje, todėl pirmiausia pamatysime, kaip ten formuojasi nauji vandenynai.“

Šaltinis: unian.net