Inga Ruginienė siūlo leisti dalį antrosios pensijų pakopos lėšų atsiimti bet kada

„Mūsų tikslais šitais pakeitimais yra didinti visuomenės pasitikėjimą pensijų sistema. (…) Visą laiką deklaravome, kad papildomas kaupimas, papildomas investavimas į senatvę iš tikrųjų labai svarbus žingsnis ir labai skatinamas žingsnis“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Ruginienė.

Anot jos, siekiant išlaikyti bendrą pensijų sistemos stabilumą, nėra siūloma leisti išsiimti visas lėšas bet kokiomis sąlygomis, tačiau siekiama sudaryti galimybes gyventojams lanksčiau priimti su kaupimu susijusius sprendimus. 

„Mes leisime kiekvienam kaupiančiajam padaryti sprendimą – tai reiškia, kad mes leisime pasirinkti, ar toliau likti sistemoje, ar išimti (lėšas – ELTA), pasiėmus savo įmokėtas įmokas ir tą prieaugį, kurį pavyko per kaupimo laikotarpį uždirbti“, – aiškino ministrė.

Norint lėšas atsiimti iki pensijos – skirtinga tvarka dėl GPM 

Norint atsiimti lėšas iki pensinio amžiaus, GPM jos būtų apmokestinamos tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę mažas sumas, anot I. Ruginienės, sieksiančias iki vieno anuiteto dydžio. Taip pat siūloma norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.

Pastarąjį siūlymą buvo įgarsinęs šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Ta kaupėjų dalis, kuriai liko 5 merai iki senatvės pensijos, tikrai ženkliai neprikaups tiek, kad laikyti iki paskutinės dienos – tas esant tam tikram poreikiui, tie žmonės galės pasiimti sumą, kuri būtų lygi iki vieno anuiteto, panaši kaip ir išėjus į senatvę, sumokant GPM“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Tuo metu GPM būtų netaikoma tais atvejais, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.

„Konstitucinis teismas įpareigoji nustatyti ir būtinansias sąlygas, kai tas kaupimas tampa betikslis, tai mes tą ir nustatome – tris sąlygas, kai žmogus galės tieisog pasiimti pinigus nemokant GPM“, – kalbėjo ministrė.

Galimybės likti kaupime arba iš jo pasitraukti

Savanoriškai pasirinkę kaupti antroje pakopoje gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, kuriai taikoma ir GPM lengvata, ją panorėję didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – terminuotai įmokas sustabdyti su galimybe pratęsti, įvedant vadinamąsias „atostogas“

„Mes siūlome, kad šitos atostogos būtų su kasmetiniu pratęsimu, bet labai svarbu suprasti, kad šitas modelis, kurį pristatau, yra tik pirminė vizija, galbūt ateis ir pasiūlymų ir galėsime vieną ar kitą dalyką pataisyti“, – akcentavo I. Ruginienė.

Pokyčiai taip pat numato, kad būtų atsisakyta dabar galiojančio automatinio įtraukimo kas trejus metus į antrąją pakopą – gyventojams būtų nuolat siūloma pradėti kaupti savanoriškai. Taip pat numatoma galimybė prie savo darbuotojų pensijų kaupimo neprivalomai prisidėti darbdaviams, kartu leidžiant naudotis pelno lengvata.

Tarp siūlymų – ir 12 mėnesių langas laisvai pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje, jeigu gyventojų netenkins atnaujintos sąlygos. Pasitraukiant bus atsižvelgiama į tai, kad dalyvio lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtos įmokos sudarė apie 57 proc. visų įmokų. 

Tai būtų įgyvendinama gyventojams leidžiant atsiimti į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį arba įsigyti papildomų „Sodros“ pensijų apskaitos vienetų, o už likusias lėšas į „Sodros“ sąskaitą skaičiuoti papildomus vienetus.

„Daug diskusijų kėlė klausimas, ką daryti su valstybės prisidėjimu, ir taip pat nepamirškime, kad iki 2019 m. ir „Sodros“ dalis migravo į antrą pakopą – mes siūlome šitas dvi svarbias dalis palikti žmogui, perkeliant šitą sumą į pirmą pakopą, taip didinant vienetų skaičių ir stiprinant būsimą pirmos pakopos sodrinę pensiją“, – kalbėjo ministrė.

GPM lengvata – vietoje valstybės įnašo

Pačioms įmokoms į antrąją pensijų pakopą taip pat siūloma taikyti GPM lengvatą – jos lubos galėtų siekti šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus. Lengvatą bus galima susigrąžinti per kasmetinę deklaraciją.

Šis pokytis pakeistų dabartinį brangiai kainuojantį valstybės įnašą kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje, siekiantį 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Anot ministrės, dabar šiam subsidijavimui skiriami apie 300 mln. eurų per metus.

Sutaupius lėšų, papildomus finansus galima būtų svarstyti paskirstyti valstybei svarbioms sritims, tarp jų – ir gynybos finansavimui.

„Tai būtų pigesnė priemonė, todėl tikrai sakome, kad tai padėtų sutaupyti lėšų“, – tikino I. Ruginienė, pridurdama, kad susidariusi suma iš GPM subsidijavimo siektų mažiau nei 300 mln. eurų.

„Ta priemonė, kuri buvo kaip valstybės skatinamoji priemonė, galėtų pereiti į ypač svarbias šiai dienai sritis“, – sakė ministrė.

Sulaukus pensinio amžiaus – lėšas išsiimti bet kada 

Pasak I. Ruginienės, sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos – privalomo anuiteto minimalią ribą siūloma didinti iki 10 proc., o maksimalią ribą nustatyti ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos. 

„Tas netolygumas, kad dabar žmogus negali vienkartinės išmokos paimti ir ta riba yra labai žema, tai mes tą keistume. 

Keistume į tai, kad iki privalomo anuiteto žmogus galėtų pasirinkti, ar pasiimti vienkartinę išmoką, ar išsidalinti periodinėmis išmokomis, arba nusipirkti savanorišką anuitetą ir išsidalinti periodinėmis išmokomis jau „Sodroje“, – aiškino ministrė.

Iš viso pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms būtų leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, nemokant GPM, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės. Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tuos, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą.

Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą.

Taip pat siūloma išlaikyti siūlymą, žmogui mirus, jo sukauptas lėšas galima būtų paveldėti. 

Teikiami siūlymai numatyti Vyriausybės programoje, siūlymams kiek anksčiau ketvirtadienį pritarė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas.

Vasario mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vykdys konsultacijas su socialiniais partneriais ir suinteresuotomis grupėmis, o pavasario sesijoje, tikėtina, kovo mėnesį galutinius siūlymus planuoja nešti į Seimą.

ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) pernai nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.