Ministras pažymėjo, kad Lenkijos valdžios institucijos, siekdamos sustabdyti nelegalią migraciją ir apsaugoti sienas, pradėjo stiprinti metalinę užtvarą palei sieną su Baltarusija.
„Remontuojame ir stipriname užtvarą Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Šiam tikslui skirtos išlaidos yra didžiausios per visą istoriją", - radijo stočiai ‚Zet‘ sakė Kosiniak-Kamyš.
Vasario viduryje laikraštis „The Times“ pranešė, kad Baltijos šalys pasienyje su Rusija ir Baltarusija pastatys daugiau kaip 1 000 betoninių bunkerių.
Pasak laikraščio, „Baltijos gynybos liniją“ sudarys visos priemonės galimiems užpuolikams atgrasyti: prieštankinės minos, grioviai, spygliuota viela ir vadinamieji drakono dantys - piramidės formos prieštankiniai bunkeriai iš betono arba gelžbetonio.
Prie sienų bus įrengti šaudmenų sandėliai.
Statybas planuojama pradėti kitų metų sausį.
Estijos valdžios institucijos 600 objektų palei visą sieną su Rusija statybai ketina išleisti apie 60 mln. eurų.
Kiekviename iš minėtų 37 kvadratinių metrų ploto bunkerių galės tilpti apie keliolika karių ir jie bus apsaugoti nuo artilerijos smūgių, sakė Gynybos ministerijos vicekanclerė Susan Lilleväli.
2024 m. bent 10 NATO šalių kariškiai pareiškė, kad galima Rusijos agresija prieš aljanso šalis yra realus netolimos ateities scenarijus.
Visų pirma Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas (Vladislav Kosiniak-Kamysz) sakė, kad respublikos valdžia neatmeta Rusijos puolimo galimybės pasibaigus karui Ukrainoje.
Pasak jo, Lenkijos gynybos ministerija jau pradėjo imtis konkrečių veiksmų šios grėsmės fone, be kita ko, šalindama kariuomenės ginkluotės spragas: pasirašytos sutartys dėl 19 mlrd. zlotų (daugiau kaip 4 mlrd. eurų) vertės ginkluotės tiekimo, daugiausia su Lenkijos gynybos bendrovėmis.
Danijos karinė žvalgyba vietos žiniasklaidai pranešė, kad „labai tikėtina“, jog Rusija panaudos karinę jėgą ir gali mesti iššūkį NATO šalims.
O NATO karinio komiteto pirmininkas olandų admirolas Robas Baueris (Rob Bauer) sakė, kad karas su Rusija yra neišvengiamas.
Pasak jo, visos bloko šalys turėtų pasirengti, kad jis prasidės per artimiausius 20 metų.
Panašius raginimus išsakė Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Danijos, Nyderlandų, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos ir Estijos kariuomenių vadai ir gynybos ministrai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė Rusijos kaltinimus dėl planų pulti Europą, pavadinęs juos „nesąmone“.
„Vakarai išprovokavo konfliktą Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, kituose pasaulio regionuose ir toliau meluoja. Dabar jie be jokios gėdos sako, kad Rusija neva ketina pulti Europą.
Tik mes suprantame, kad tai yra nesąmonė", - sakė prezidentas kreipdamasis į Federalinį Susirinkimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą