Žinoma, motyvavo galimybė įgyti naujos patirties, susipažinti su tuo, kaip veikia kitų šalių kariai. Mes Malyje dirbome su vokiečiais ir susipažinome su jų tvarka, darbu ir rutina“, – pasakojo A. Kubilius.
Aklimatizacija nuo Lietuvos labai besiskiriančiame krašte taip pat užtrunka – tam reikia maždaug 2 savaičių. Apie panašų pratinimosi laikotarpį Alfa.lt anksčiau pasakojo ir Afganistane tarnavę lietuviai.
„Karštis darė savo. Lietuvoje nesame pratę tiek prakaituoti.
Visgi pripratome gana greitai. Pirmą įspūdį daugiausia darė aplinkos skurdumas. Lietuvoje esame pratę visur matyti žalumą – medžius, krūmus.
O Malyje tave supa dykuma su išdžiūvusiais krūmeliais. Greta bazės teka Nigerio upė, tai šiek tiek žalumos matyti jos pakrantėje. Įsiminė skurdi vietos gyventojų aplinka – vienodi, iš molio drėbti nameliai, tarp kurių tik retai pasitaiko plytinis pastatas“, – dalijosi įspūdžiais A. Kubilius.
„Lietuvoje esame pratę prie tvarkingos aplinkos, o ten patekome į tikrą bardaką – visur šiukšlės, purvas. Dykumoje matėme bakūžių, kurios pastatytos tiesiogine to žodžio prasme iš bet ko. Ir nieko.
Žmonės gyvena ir tuo patenkinti, nes gyvenime nieko geresnio nematė ir nežino“, – pasakojo karys.
KASP dalinio užduotis Malyje – bazės apsauga.
Atliekant tokią funkciją tenka susidurti su saugumo grėsmėmis, tačiau bene pagrindinis lietuvių priešininkas – rutina. „Visos dienos tą pusmetį buvo labai panašios viena į kitą. Rutininis darbas.
Atėjus budėjimo laikui karys užima savo poziciją, o pamainai pasibaigus, skiria laiką sau – sportuoja, skaito, žaidžia su kolegomis stalo žaidimus ir pan.
Gali pasirodyti, kad mūsų užduotis labai paprasta – sėdėti, žvalgytis ir nieko neveikti, bet kaip tik tai ir yra sudėtinga – dieną po dienos darai vis tą patį, gyveni toje pačioje monotonijoje, bet nuolat turi išlikti budrus“, – pasakojo KASP karys.
Su rutina kariai grumiasi visomis įmanomomis priemonėmis.
Dažniausiai tai sporto varžybos, bet net ir elementarus bendravimas su kitų šalių kariais padeda blaškyti monotoniją, nes kitaip tokia tarnyba galėtų labai prailgti.
Sporto užsiėmimus lietuviai rengdavo daugiausia tarpusavyje, bet vykdavo ir tarptautinės rungtynės su vokiečių, švedų bei airių kariais. „Kariams teko iš tikrųjų pademonstruoti sumanumą, kaip kuo įvairiau praleisti laisvalaikį“, – juokėsi Alfa.lt pašnekovas.
Lietuviams neteko daug bendrauti su vietos gyventojais, tačiau iš kitų šalių atvykę kolegos pasakojo, kad žmonės į misijos karius žiūri teigiamai.
„Reali šalies vyriausybės kontrolė siekia nedaug toliau sostinės apylinkių, o šalies šiaurėje didelę įtaką turi teroristinės grupuotės.
Vietos gyventojai misijos kariams palankūs, nes juos išvaduoja nuo nuolatinio terorizavimo – duoklių rinkimo, žudynių ir prievartavimų. Lietuvoje skundžiamės savomis bėdomis, tačiau grįžęs iš tokios šalies kaip Malis supranti, kad pas mus gyventi iš tiesų yra gerai“, – pasakojo A. Kubilius.
Karių gyvenimą bazėje slegia rutina, bet tai nereiškia, kad nekyla pavojingų situacijų ir incidentų. Pastarosios rotacijos metu jų taip pat būta. Sykį į bazės teritoriją neteisėtai mėgino patekti vietos gyventojas.
Paleidus įspėjamuosius šūvius, jis atsitraukė. Žmogaus ketinimai taip ir liko neaiškūs, bet kariams geriau, kai to net nežinai, o ne sulauki pavojingų staigmenų.
Kartais džihadistai apšaudo bazę iš minosvaidžių ar tiesiog savadarbių raketų paleidimo konstrukcijų. Anot A. Kubiliaus, apšaudymų būta ir pastarosios rotacijos metu. Laimei, į bazę nepataikė nė vienas sviedinys – visi jie krito bazės prieigose. „Kai buvo nustatyta, iš kur šaudyta, kariai ten nuvyko, bet teroristai jau buvo pasitraukę.
Tačiau įdomu tai, kad džihadistai šaudė savadarbėmis sistemomis – kariai rado raketas su prijungtais laidais. Kaip pagrindas buvo panaudoti maišai su ryžiais“, – prisiminė karys.
Ne visi incidentai baigiasi taip sėkmingai. Grupė vokiečių karių susidūrė su mirtininku ir keletas jų buvo sužeisti. „Iš bazės matėsi dalis gretimo priemiesčio.
Girdėti šūvius ar stebėti ginkluotus žmones – tikrai neretas dalykas. Jungtinių Tautų misijos kariai gali reaguoti tik tiesioginio antpuolio atveju, tad tenykščiai teroristai kartais „pašmėžuodavo“ apylinkėse per daug mūsų nesibaimindami“, – pasakojo A. Kubilius.
Kaip Alfa.lt sakė Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas majoras Andrius Dilda, į Malį Lietuva išsiuntė jau dešimtą Pajėgų apsaugos vienetą.
Nuo 2017 m. MINUSMA dalyvaujantys Lietuvos kariai iš partnerių sulaukė tik pačių palankiausių vertinimų.
„Kartais mūsų partneriai iš Vokietijos vis paprašo, kad Lietuva siųstų daugiau karių, bet mandatas yra toks, koks yra“, – sakė A. Dilda.
Stop kadras
Rašyti komentarą