Macronas „istoriniu“ vizitu Uzbekistane skatina Prancūzijos įsitraukimą

E. Macronas lankėsi Uzbekistane – tai pirmoji Prancūzijos prezidento kelionė į šalį per beveik tris dešimtis metų. Pastarojo vizito tikslas – didinti Prancūzijos verslo ir kultūros prestižą.

E. Macronas pasinaudojo šia kelione paremti Uzbekistano prezidento Šavkato Mirzijojevo programą atverti šalį pasaulio investuotojams.

„Uzbekistanas keičiasi. Turime būti ten“, – sakė E. Macronas, atidarydamas Prancūzijos ir Uzbekistano verslo forumą senoviniame Šilko kelio mieste Samarkande.

Po dešimtmečius trukusios izoliacijos žlugus Sovietų Sąjungai, Š. Mirzijojevas stengiasi pritraukti pasaulines investicijas ir pagerinti buvusios sovietinės šalies įvaizdį.

Kritikai ir teisių gynimo grupės teigia, kad Uzbekistanas vis dar yra stipriai autoritarinis, o politinė opozicija ir atskirosios nuomonės uždrausti įstatymu.

Pernai per retus pilietinius neramumus – policijos ir protestuotojų susirėmimus –žuvo 21 žmogus.

Paryžius pabrėžė šalies „reformų dinamiką“ ir teigė nuolat keliantis klausimus, susijusius su teisinės valstybės principais.

„Prancūzijos vyriausybė pasitiki jūsų strategija“, – Š. Mirzijojevui sakė E. Macronas. – Mes tikime šia politika. Ją skatiname ir norime joje dalyvauti.“

„Istorinė reikšmė“

E. Macrono kelionę į regioną atidžiai stebėjo Maskva ir Pekinas, kurie palaiko ilgalaikius ryšius Vidurio Azijoje.

Šis regionas yra labai svarbus Kinijos milžiniškam „Naujojo šilko kelio“ infrastruktūros projektui, o Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas priklauso Maskvos vadovaujamam kariniam aljansui.

Tačiau Maskvai kariaujant Ukrainoje, kitos galios pajuto atsivėrusią galimybę.

Trečiadienį kaimyniniame Kazachstane E. Macronas dėkojo šaliai už tai, kad ši „atsisakė tapti didesnių galių, siekiančių dominuoti, vasalu“.

Kazachstanas yra artimas Rusijos sąjungininkas, tačiau neremia savo kaimynės invazijos į Ukrainą ir yra įsipareigojęs vykdyti tarptautines sankcijas Maskvai.

Maskva ketvirtadienį šaltai sutiko E. Macrono vizitą ir įspėjo Prancūziją bei kitas ES valstybes „nebauginti“ šalių, palaikančių ryšius su Rusija.

„Kiekviena valstybė ir Vidurio Azijos valstybės, savaime suprantama, turi teisę į savo užsienio politiką“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Bet egzistuoja antirusiška darbotvarkė, kurią Vakarų šalys ir Vakarų lyderiai įtraukia į savo santykius su grupe šalių, ypač su Vidurio Azijos šalimis“, –  pridūrė ji.

Tiek Kazachstanas, tiek Uzbekistanas siekia didesnio ekonominio atvirumo ir subalansuotos diplomatijos, nors Rusija išlieka jų pagrindine partnere.

E. Macronas – pirmasis Prancūzijos vadovas, apsilankęs Uzbekistane nuo 1994 metų, kai čia lankėsi Francois Mitterrand‘as.

Š. Mirzijojevas sakė, kad E. Macrono vizitas turi „istorinę reikšmę“ ir kad abu lyderiai „sutarė išplėsti dvišalius santykius iki strateginės partnerystės lygio“.

E. Macroną kelionėje lydėjo apie 60 Prancūzijos verslo lyderių. Pasirašyti keli susitarimai energetikos, naudingųjų iškasenų ir transporto sektoriuose, tarp jų, ir su Prancūzijos urano milžine „Orano“, kuri pranešė, kad vykdydama bandomąjį projektą išgavo 350 kilogramų urano ir ketina stiprinti savo veiklą šioje šalyje.