Marse rastas dar vienas veidas: mokslininkus tai labai suintrigavo

(1)

Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai atskleidė milžinišką „šypsenėlę“ Marse. Tyrėjai mano, kad tai gali būti paskutinių gyvybės formų Raudonojoje planetoje liekanos, rašo „Geo News“.

Mokslininkai jau seniai žino, kad prieš milijardus metų Marse buvo galima aptikti upių ir ežerų, kurie išnyko dėl katastrofiško atšalimo.

Marse rastas druskos telkinys gali pasirodyti esąs ne tik senovinės gyvybės liekanos, bet ir ištvermingų mikrobų prieglobstis.

Marso „šypsenėlės“ nuotrauką padarė ESA palydovas „ExoMars Trace Gas Orbiter“, kuris Raudonojoje planetoje ieško gyvybės požymių. Jo nuotraukoje matomos chloridų druskų sankaupos sausringame Marso paviršiuje. 

Analizuojant druskų sankaupas būtų galima atskleisti senąjį planetos klimatą, geologiją ir galimą tinkamumą gyventi.

„ExoMars Trace Gas Orbiter“ aptiktos chloridų druskų sankaupos, buvusios upių, ežerų ir galbūt vandenynų pasauliu, dabar rodo mums Marso paviršiuje esančias chloridų druskų sankaupas. 

Tokie telkiniai gali rodyti gyvenamąsias zonas, egzistavusias prieš milijardus metų. 

Šis atradimas taip pat suteikia žinių apie Marso klimatą“, - sakoma ESA pranešime.

Pasak mokslininkų, šaltoji era Marse prasidėjo, kai planeta prarado magnetinį lauką ir nebegalėjo išlaikyti atmosferos.

Išgaravus didžiajai daliai Marso atmosferos, toks pat likimas ištiko ir paviršiuje esantį vandenį, kuris arba išgaravo, arba virto ledu.

Tačiau labai sūrūs vandenys galėjo būti prieglobstis paskutinėms gyvybės formoms Marse.

Mat didelė druskos koncentracija leidžia vandeniui išlikti skystos būsenos iki -40 laipsnių Celsijaus.

Šaltinis: focus.ua

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder