Mokslininkai atkūrė duonos, keptos prieš 5000 metų, receptą

Pažymima, kad duona buvo kepama iš rupiai sumaltų grūdų, senovinės kviečių rūšies, lęšių sėklų ir nežinomo augalo lapų. 

Ankstyvajame bronzos amžiuje duonos gabalas buvo užkastas po neseniai pastatyto namo slenksčiu šiuolaikinėje centrinėje Turkijoje.

Dabar archeologai jį iškasė po daugelio metų ir padeda vietos miežių ūkiui atkurti receptą. Vietiniai gyventojai stovėjo eilėje, kad nusipirktų duonos – apvalios ir plokščios, kaip blynas, 12 centimetrų skersmens.

Įdomu tai, kad duona buvo rasta kasinėjimų metu Kulluobe, vietovėje netoli centrinio Anatolijos miesto Eskisichiro.

Murat Turkteki, archeologas ir kasinėjimų direktorius, pasakojo:

„Tai seniausias iškepta duona, rasta kasinėjimų metu, ir ji iš esmės išlaikė savo formą. Duona – retas radinys kasinėjimų metu. Paprastai randama tik trupinių“.

Tiesa, duona išliko, nes buvo sudeginta ir užkasta prie įėjimo į namą, pastatytą apie 3300 m. pr. m. e. Ji buvo rasta 2024 m. rugsėjo mėn. ir eksponuojama Eskisichiro archeologijos muziejuje.

„Mes buvome labai sujaudinti šiuo atradimu. Bendraudama su mūsų kasinėjimų direktoriumi, aš paklausiau, ar galėtume atkurti šį duoną“, – sakė miesto merė Aišė Anlüče.

Pirmieji Kulluoba duonos kepalai, parduodami kaip 300 gramų paplotėliai, kainavę 50 Turkijos lirų, buvo išpirkti per kelias valandas, o eilė susidomėjusių pirkėjų nesibaigė.

Pažymima, kad šio duonos atradimas sukėlė susidomėjimą senovinių kviečių veislių, geriau prisitaikiusių prie sausros, auginimu. Kadaise turtinga vandens šaltiniais, šiandien Eskisehir provincija kenčia nuo sausros. 

Anlüce pridūrė:

„Susidūrėme su klimato krize, bet vis dar auginame kukurūzus ir saulėgrąžas, kuriems reikia daug vandens. Mūsų protėviai mums duoda pamoką. Kaip ir jie, turime pereiti prie mažiau drėgmės mėgstančių kultūrų“.