Išvados rodo, kad krateryje paimtų uolienų mėginių temperatūra kreidos periodo pabaigoje - prieš 145-66 mln. metų - siekė 330 °C.
Rezultatai taip pat leidžia manyti, kad asteroido smūgis neišlaisvino tiek daug anglies dioksido, kaip manyta anksčiau.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, Briuselio laisvojo universiteto geologo Pimo Kaskeso (Pim Kaskes), Čiksulubo kraterį nelengva pasiekti, tačiau jis labai gerai išsilaikęs.
Iš tiesų mokslininkams reikėjo rasti „tinkamas uolienas ir medžiagą“, o paskui joms pritaikyti tinkamus metodus - tai leido įminti dinozaurų žūties paslaptį.
Prisiminkime, kad mokslininkai surinko dirvožemio mėginius senoviniame Čiksulubo krateryje Meksikoje ir pastebėjo neįprastą iridžio kiekį.
Šis elementas paprastai būna planetų mantijoje ir plutoje, jei jį atneša koks nors primityvus asteroidas.
O atrodo, kad Čiksulubo krateryje jis atsirado prieš 66 mln. metų, kaip tik kreidos ir paleogeno periodo pakraštyje, kai vyko masinis dinozaurų išmirimas.
Tolesniuose tyrimuose mokslininkai planuoja pamatyti įvykius, vykusius iškart po susidūrimo, taip pat jų poveikį pasauliui pirmaisiais kainozojaus eros mėnesiais ir pirmaisiais tūkstantmečiais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą