Mokslininkai įvardija, kas trukdo mums aptikti ateivių civilizacijas

Žemei tik kiek daugiau nei 4,5 mlrd. metų. 

Tačiau atsižvelgiant į Paukščių Tako amžių ir dydį, protingų civilizacijų turėtų būti visur. 

Tad kodėl mes niekaip negalime jų aptikti? 

Naujame mokslininkų straipsnyje teigiama, kad taip yra todėl, kad ateivių civilizacijos gali būti per daug pažengusios, kad žmonės galėtų jas aptikti, rašo „Science Alert“.

Astronomai jau kelis dešimtmečius bando rasti gyvybės ženklų kosmose. 

Vieni ieško biologinių požymių, pavyzdžiui, metano planetų atmosferose, kiti - techninių, pavyzdžiui, radijo transliacijų. 

Tačiau naujame tyrime NASA Goddardo kosminių skrydžių centro komanda sutelkė dėmesį į technoženklus, t. y. saulės baterijas.

Tyrimo autoriai savo pasirinkimą aiškina tuo, kad ankstesniuose darbuose jau buvo įrodyta: saulės baterijos turėtų stipriau atspindėti ultravioletinius spindulius nei kitus bangų ilgius. 

Pirma, tai yra aiškus žymuo, kurio reikia ieškoti, o antra, saulės energija yra logiškas pasirinkimas civilizacijos energijai gaminti dėl to, kaip plačiai kosmose paplitęs silicis ir žvaigždžių šviesa.

Tyrime mokslininkai sumodeliavo į Žemę panašią egzoplanetą su skirtingu saulės baterijų padengimo lygiu ir patikrino, ar šiuolaikinis teleskopas galėtų aptikti baterijas 30 šviesmečių atstumu.

Rezultatai parodė, kad teleskopas iš tiesų gali jas aptikti, tačiau yra keletas nesklandumų. 

Tyrimas rodo, kad apie 23 proc. planetos sausumos turėtų būti padengta saulės baterijomis, kad teleskopas galėtų jas aptikti. 

Be to, teleskopui prireiktų šimtų valandų, kad iš foninio triukšmo atpažintų signalą. 

Paprastai tariant, surasti labai išsivysčiusias civilizacijas gali būti taip pat sunku, kaip ir technologiškai neišsivysčiusias.

Tyrimo autoriai apskaičiavo, kiek saulės baterijų Žemėje reikėtų, kad būtų pagaminta pakankamai energijos žmonių poreikiams patenkinti. 

Buvo remiamasi 2022 m. duomenimis. Rezultatai rodo, kad žmonijai reikia tik 2,4 proc. saulės baterijomis padengtos žemės ploto.

Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulio gyventojų skaičius greičiausiai pasieks aukščiausią tašką - 10 mlrd. žmonių, o vėliau pradės mažėti. 

Tačiau net ir tada mums reikės padengti tik 3 proc. sausumos ploto. 

Net 30 mlrd. žmonių, kurių gyvenimo lygis aukštas, reikės mažiau nei 9 %. 

Paprastai tariant, saulės baterijoms nereikia skirti 23 % Žemės sausumos ploto, tačiau būtent tokios aprėpties reikia žmonijai, kad aptiktų ateivių civilizacijas. 

Deja, mokslininkai mano, kad vargu ar kada nors galėsime pasinaudoti šiuo metodu.

Tai turi rimtų pasekmių Fermio paradoksui, kuris rodo, kad nežemiška gyvybė visatoje turėtų būti paplitusi, o įrodymų apie ją akivaizdžiai trūksta.

Tyrėjų teigimu, Paukščių Takas yra toks neįtikėtinai didelis ir senas, kad statistiškai turėtų būti daug protingų civilizacijų, kolonizuojančių savo ar kaimynines žvaigždžių sistemas. 

Bent kelios iš jų turėjo pasklisti po visą galaktiką.

Dažniausiai pasitaikančios teorijos, paaiškinančios „tylą“, yra tokios: mūsų planeta gali būti „tylioje“ galaktikos dalyje, mes nepakankamai plačiai ieškojome arba neturime reikiamų technologijų. 

Tačiau naujajame tyrime pateikiamas kitas paaiškinimas.

Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, planetologo Ravio Kopparapu (Ravi Kopparapu), civilizacijoms iš tikrųjų gali nereikėti plisti po visą galaktiką, nes jos gali būti pasiekusios tvarų gyventojų skaičiaus ir energijos suvartojimo lygį, net ir pasirinkusios labai aukštą gyvenimo lygį. 

Paprasčiau tariant, jos gali plėstis savo arba kaimyninėse žvaigždžių sistemose, tačiau civilizacijos visoje galaktikoje gali paprasčiausiai neegzistuoti.

Šaltinis: focus.ua